Naujienos

Ambasadorius Eitvydas Bajarūnas, kreipdamasis į Švedijos Atlanto Tarybos, Lietuvos ambasados Švedijoje ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos 2014 m. spalio 1 d. surengto seminaro dalyvius pabrėžė, kad Lietuva sveikina NATO viršūnių susitikime priimtus sprendimus, kuriuos svarbiausia kuo skubiau sklandžiai įgyvendinti.  

„NATO viršūnių susitikimo sprendimai turės įtakos visoms šalims – NATO narėms ir NATO partnerėms. Todėl labai svarbu, kad viršūnių susitikimo rezultatai aptariami ir Švedijoje, šalyje, kuri yra aktyviausia Aljanso partnerė. Krizė Ukrainoje ir agresyvūs  Rusijos planai Baltijos jūros regione skatina telkti jėgas, kad būtume pasiruošę drauge atremti kylančias grėsmes“, sakė susirinkusiems E. Bajarūnas.

Seminare dalyvavę aukšto rango NATO pareigūnai, saugumo politikos ekspertai, Švedijos, Suomijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovai diskutavo, kokią reikšmę NATO viršūnių susitikime Kardife priimti sprendimai turės Baltijos jūros regionui, Europai ir transatlantiniams santykiams.

Seminarą vedė Švedijos Atlanto tarybos generalinis sekretorius, ambasadorius Matsas Åbergas,  Švedijos gynybos tyrimų agentūros tyrimų direktorės pavaduotoja, Rusijos programos vadovė Carolina Vendil Pallin.

Susitikime dalyvavęs NATO generalinio sekretoriaus padėjėjo pavaduotojas politiniams reikalams Jamesas Appathuraius pristatė Aljanso įžvalgas dėl NATO viršūnių susitikimo rezultatų ir jų įgyvenimo perspektyvų.   Jis pažymėjo, kad dar prieš metus svarstant pasiruošimą NATO susitikimui Kardife buvo sudėtinga numatyti, kad pagrindinį dėmesį reikės skirsti Rusijos grėsmėms.

NATO viršūnių susitikimo sprendimų reikšmę transatlantiniam saugumui ir Baltijos jūros regionui apžvelgė Lietuvos nuolatinis atstovas NATO Kęstutis Jankauskas, kuris pabrėžė, kad Lietuvai svarbiausias viršūnių susitikimo rezultatas – Aljanso atsako veiksmų planas, kuris padės pasirengti saugumo iššūkiams ir prisitaikyti prie naujos saugumo aplinkos.

Anot ambasadoriaus K. Jankausko, ypač svarbu, kad sąjungininkai vieningai pažymėjo, jog kertinis NATO principas yra kolektyvinė gynyba, kurios negali varžyti jokie politiniai susitarimai su trečiosiomis šalimis, įskaitant Rusiją. „Norime pasidžiaugti, kad pavyko rasti sutarimą, jog dėl NATO-Rusijos steigiamojo akto nebus varžoma rytinių NATO narių, tarp jų ir Lietuvos, gynyba konflikto atveju“, sakė susirinkusiems K. Jankauskas.

Seminare dalyvavę Lenkijos užsienio reikalų ministerijos Saugumo politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Malgorzata Kosiura-Kazmierska, Estijos gynybos ministerijos NATO ir ES departamento direktorė Elina Seppet, Latvijos užsienio reikalų ministerijos Saugumo politikos ir tarptautinių organizacijų direktorato generalinė direktorė Baiba Braze, Suomijos tarptautinių santykių instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Charly Salonius-Pasternak ir Švedijos Atlanto tarybos prezidentas, ambasadorius Michael Sahlin pristatė savo šalių pozicijas saugumo klausimais.   

Vykdydama NATO kontaktinės ambasados funkcijas Lietuvos ambasada šį seminarą surengė drauge su nevyriausybine organizacija Švedijos Atlanto taryba, kuri siekia skatinti plačias visuomenės, ekspertų, politikų diskusijas Švedijos saugumo klausimais, ypatingą dėmesį skiriant Švedijos, ES narės, saugumo situacijai ir tikslams, transatlantiniam saugumo bendradarbiavimui Europoje ir už jos ribų.

Šį rudenį ambasada jau surengė platų paskaitų ciklą įvairių Švedijos akademinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovams, kurio metu pristatytos NATO ir Baltijos jūros regiono saugumo aktualijos.

Lietuvos ambasados, 2013-2014 m. vykdančios NATO kontaktinės ambasados Stokholme funkcijas, viena pagrindinių užduočių yra informacijos apie Aljansą sklaida, renginių NATO tematika organizavimas ir parama Aljanso šaliai-partnerei Švedijai įgyvendinant įvairius NATO projektus ir programas.