Kultūrinis bendradarbiavimas
Kultūrinis bendradarbiavimas
Šiandien Švedija yra viena iš 13-os Lietuvai prioritetinių valstybių kultūrinio bendradarbiavimo srityje. Plėtojant tarpkultūrinius santykius su Švedija glaudžiai siejasi Lietuvos kultūros ir kūrybinių sektorių tarptautiškumo didinimo, eksporto ir kultūros diplomatijos tikslai. Siekiant užtikrinti bendradarbiavimo tęstinumą Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, yra patvirtinusi kultūros atašė pareigybę Švedijoje. Kultūros atašė yra deleguojami į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę Stokholme.
Įgyvendinant Kultūros ministerijos strateginio veiklos plano priemonę „Skleisti Lietuvos kultūrą užsienyje, plėsti Lietuvos kultūros erdvę“, svarbiausias kultūros atašė veiklos tikslas – padėti Lietuvos menininkams, kultūros ir kūrybinėms įstaigoms ir įmonėms pasiekti tarptautinę rinką, remti kultūros ir kūrybinių sektorių profesionalus, siekiant ilgalaikio tarptautinio bendradarbiavimo ir realaus kultūros ir kūrybinių sektorių eksporto, ir, pasinaudojant jų veiklos rezultatais, pristatyti Lietuvą ir Lietuvos kultūrą pasaulyje. Kultūros atašė veiklos uždaviniai – veiksmingai tarpininkauti Lietuvos ir paskyrimo valstybės kultūros ir kūrybinių sektorių profesionalams su paklausa/pasiūla susijusios informacijos srityje; skatinti abiejų šalių kultūros ir kūrybinių sektorių profesionalų bendradarbiavimą, siekiant paskatinti patekimą į užsienio rinką ir sukurti sąlygas kultūros ir kūrybinių sektorių eksportui; pasinaudojant šios veiklos rezultatais formuoti Lietuvos, kaip didelį kultūros ir kūrybinį potencialą turinčios šalies, įvaizdį; prisidėti prie kultūros diplomatijos tikslų įgyvendinimo. Kultūros atašė savo darbe aprėpia visas kultūros ir kūrybinių sektorių sritis, prisidėdama(s) prie menininkų, įstaigų, taip pat ir įmonių tarptautinių veiklos galimybių didinimo.
Detali metinė Kultūros atašė veiklos suvestinė publikuojama Kultūros ministerijos svetainėje.
Keletas svarbių šiandieninių bendradarbavimo pavyzdžių:
- Lietuvos kultūros atašė ir Lietuvos kultūros institutas vykdo Švedijos kultūros srities profesionalų vizitų programą (2018 m. įvyko 13 vizitų iš Švedijos į Lietuvą; sritys: šiuolaikinis menas, šiuolaikinis šokis, Vilniaus knygų mugė, fotografija, muzika, rezidencijos).
- Nuo 1993 m. Lietuvos rašytojai ir vertėjai vyksta į Baltijos rašytojų ir vertėjų centro rezidencijas Visbyje, Gotlande.
- Stokholmo universitete veikia Lietuvių kalbos studijų programa.
- Nuo 2014 m. Lietuvoje kino gamybai taikoma mokestinė lengvata, kuria Švedijos filmų kūrėjai aktyviai naudojasi ir intensyviai filmuoja Lietuvoje (pvz., televizijos draminiai serialai „Tirštesnis nei vanduo2“ (Thicker than water 2”) „Farang“, „The Conductor“, ilgametražiai vaidybiniai filmai „Kronjuvelerna“ (rež. Ella Lemhagen) ir „2060“ (rež. Henrik Hellstrom). 2013 m. rež. Mikael Marcimain Lietuvoje filmavo vaidybinį filmą „Gentlemen“, kurio gamyboje kartu su kompanija „B-reel Feature Films“ (Švedija) dalyvavo ir UAB „Dansu“ (Lietuva). 2017 m. sukurtas mažumos bendros gamybos vaidybinis filmas „Mergaitė. Žudikė. Šešėlis“ (rež. Sulev Keedus), gamybos kompanijos F-SEITSE (Estija) ir VšĮ „ERA FILM“ (Lietuva). Filmo gamyboje dalyvavo ir Švedijos kino kompanija „Littlebig Productions“. Šiuo metu (2018 m.) rež. Algimantas Puipa kuria ilgametražį vaidybinį filmą „Kamanių medus“ (gamintojas VšĮ „Uljana Kim ir ko). Filmo scenarijų pagal to paties pavadinimo rašytojo Torgny Lindgren romaną parašė švedų dramaturgas Jonas Cornell. Švedijos režisierių sukurti filmai nuolat rodomi Lietuvos kino festivaliuose ir atvirkščiai.
- Lietuva labai vertina Baltijos jūros regione veikiančius kultūrinius formatus (CBSS, ESBJRS, Nordic-Baltic Cooperation ir kt.), jų skleidžiamas idėjas, tinklaveiką ir finansinę paramą kultūros sektoriui. Ypač Nordic-Baltic Mobility Programme for Culture, kuri pratęsta 2018-2020 m., dėl šios programos tęsimo sprendžia Skandinavijos šalių kultūros ministrai. Finansinio įrankio, užtikrinančio Baltijos ir Šiaurės šalių kultūros lauko projektinį bendradarbiavimą, poreikis ir toliau išlieka.
Svarbiausi valstybiniai vizitai:
- 2016 m. birželio 17 d. Švedijos kultūros ir demokratijos ministrė Alice Bah Kuhnke susitiko su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi. Ministrė į Vilnių atvyko paremti eitynių „Už lygybę“, dalyvauti kituose su žmogaus teisėmis susijusiuose renginiuose. Įvyko darbiniai susitikimai su kultūros viceministru A.Neverausku, socialinių reikalų ir darbo viceministru A.Šešelgiu, nevyriausybinių organizacijų atstovais.
- 2018 m. rugpjūčio 29-30 d. Lietuvos kultūros ministrė Liana Ruokyė-Jonsson dalyvavo „Baltijos jūros festivalio“ koncerte Stokholme, švenčiant Lietuvos valstybės šimtmetį. Vizito metu susitiko su Švedijos kultūros ministerijos viceministru Per Olsson Fridh ir Menų tarybos direktoriumi Staffan Forssell.
