- Pirmiausia bendrovėms reikia išsigryninti savo stipriąsias puses ir būtent tai parduoti švedams – specializacija yra svarbiausia. Pagrindinė klaida – eiti į rinką su šūkiu „mes galime viską“. Švedai to nesupranta, nes visko mokėti neįmanoma.
- Žengiant rinkoje pirmuosius žingsnius, neverta taikyti į generalinius rangovus. Iš pradžių reikia įrodyti, kad supranti švediškas taisykles ir jų laikaisi, sugebi pateikti konkurencingą kainą ir esi patikimas partneris, turintis sėkmingų projektų portfelį. Net didelių lietuviškų įmonių vardai nieko nesako švedams. Todėl būtų teisinga pradėti nuo subrangos projektų.
- Nors Švedijoje lengvai galima bendrauti angliškai, būtina žinoti, kad visa konkursų ir statybų techninė dokumentacija rengiama švedų kalba.
- Kartais švedai stebisi aukšta lietuvių pateikta konkursine kaina. Švedija – turtinga rinka, tačiau reikia žinoti, kad ji turi didelį pasirinkimą.
- Profsąjungos labai atidžiai stebi užsienio įmones – ar jos laikosi darbo saugos, ar darbuotojams suteiktos geros darbo ir gyvenimo sąlygos, lygiavertės švediškų kolektyvinių sutarčių sąlygoms, arba atitinka profesijos ar ūkio šakos keliamas sąlygas. Darbo inspekcija „Arbetsmiljoverket“ reguliuoja ir prižiūri darbo santykius. Savo puslapyje (http://www.av.se/languages/lietuvos/index.aspx) ji pateikia informaciją ir lietuvių kalba.
- 2016 m. balandžio 1–4 d. Švedijoje vyks „NordBygg“ paroda, kurioje verta dalyvauti lietuvių statybos sektoriaus bendrovėms. Ketinantiems dalyvauti jau pats laikas daryti „namų darbus“. Apskritai parodos ir verslo misijos svarbios ieškant kontaktų Švedijoje, tačiau būtina ir patiems aktyviai ieškoti kontaktų ir save pristatyti. Reikia žinoti, kad laukia ilgas ir nuoseklus darbas norint įtikinti būsimą partnerį ar užsakovą, kad jūs galite profesionaliai atlikti darbus.
"Švedams reikia ir lietuvių statybininkų paslaugų, bet dėl užsakymų teks pasistengti"; Verslo žinios; 2015 09 21
Atnaujinta 2015-09-23
Stokholme pusė milijono žmonių rikiuojasi į eilę, kad galėtų išsinuomoti savivaldybei priklausantį būstą. Švedijoje būsto trūksta katastrofiškai, o politikai ir didžiosios statybos bendrovės atvirai sako, kad neišsivers savo jėgomis, – be Rytų Europos bendrovių pagalbos statybos projektai truktų ilgiau ir būtų brangesni. Lietuvos statybos sektoriaus bendrovėms tai galimybė įsitvirtinti Švedijos rinkoje.
Būsto trūkumas yra didžiulė Švedijos problema, o ją dar labiau aštrina rekordinis imigrantų srautas. Būsto kainos sparčiai kyla – anot Švedijos centrinio banko, būsto kainų metinis augimas liepą siekė 14%. Kaip rašė „Bloomberg“, Stokholme pusė milijono žmonių laukia eilėje galimybės išsinuomoti savivaldybei priklausantį būstą – šiemet jų padaugėjo dar 30.000. O privati nuomos rinka jau įgauna kriminalinių atspalvių.
„Teigiama, kad į Stokholmą kasdien atvyksta autobusas naujų gyventojų. Būsto trūkumas stipriai juntamas Stokholme ir visuose didesniuose miestuose, ypač turinčiuose universitetus“, – sako Audrius Masiulionis, Lietuvos komercijos atašė Švedijoje.
Švedijos nacionalinės statybos ir būsto tarybos duomenimis, norint patenkinti augančios šalies populiacijos poreikius per metus iki 2020 m. reikia pastatyti 76.500 būstų.
Švedijos statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį pradėta statyti 23.600 naujų butų – tai yra 33% daugiau nei tuo pačiu metu pernai, kai pradėti statyti 17.688 butai naujuose namuose. Iš viso per praėjusius metus Švedijoje pradėta statyti 35.600 naujų butų. Darbų apimtis ir toliau turi didėti.
Anot p. Masiulionio, švedų politikai ir didžiosios statybų bendrovės atvirai sako, kad be Rytų Europos bendrovių pagalbos projektai truktų ilgiau ir būtų brangesni.
„Be to, statistika dar neatspindi renovacijos masto. Švedijoje septintajame–aštuntajame dešimtmetyje buvo vykdoma milijono butų programa ir dabar šie keliasdešimties metų senumo pastatai reikalauja remonto. Taigi Lietuvos statybos sektoriaus bendrovėms galimybių tikrai yra“, – kalba komercijos atašė.
Sėkmės istorijų daugėja
Švedija yra antra didžiausia eksporto rinka Lietuvos statybos sektoriaus bendrovėms. Pernai šioje šalyje jos gavo beveik 29 mln. Eur pajamų. Šis skaičius auga, nes vis daugiau statybos sektoriuje dirbančių bendrovių žengia į Švediją, o jų sėkmės istorijos paskatina kitas įmones.
„Pernai viena didžiausių mūsų rinkų buvo Baltarusija, o šiemet jai teks tik apie 10% mūsų eksporto. Didžiąją dalį pajamų jau gauname Švedijoje ir Norvegijoje. Dabar vienu metu vykdome penkis projektus Stokholme, kurių bendra vertė yra daugiau kaip 10 mln. Eur. Baigiame įgyvendinti Stokholmo centrinės stoties projektą, kuris taps mūsų vizitine kortele. O šiemet laimėjome dar vieną labai svarbų konkursą – įrengsime stogus renovuojamame Stokholmo nacionaliniame muziejuje“, – VŽ yra pasakojęs Arnas Liseckas, aliuminio ir stiklo fasadų, langų ir durų gamybos ir montavimo bendrovės „KG Constructions“ komercijos direktorius.
VŽ jau rašė, kad Švedijoje įsitvirtina ir infrastruktūros statybos įmonės. Laimėjusi Švedijos transporto administracijos „Trafikverket“ skelbtą konkursą AB „Kauno tiltai“ pirmoji iš Lietuvos inžinerijos bendrovių pernai gruodį kaip rangovė pagal jungtinės veiklos sutartį su vietos partnere gavo 3 mln. Eur vertės kelio rekonstrukcijos projektą Geteborge. „Trafikverket“ yra vyriausybės agentūra, atsakinga už ilgalaikį transporto infrastruktūros planavimą ir įgyvendinimą. Šiemet užsakymą gavo bendrovė „Kelprojektas“. Sudaryti pirmą subrangos sutartį su partneriais šiai įmonei užtruko maždaug pusmetį po to, kai „Trafikverket“ atstovai apsilankė Lietuvoje 2014 m. vidurvasarį ir 33 šalies įmonėms pristatė nacionalinį planą, pagal kurį 2014–2025 m. kelių, geležinkelių, šliuzų ir navigacijos kanalų plėtrai, keliams bei geležinkeliams eksploatuoti ir prižiūrėti numatyta skirti net 522 mlrd. SEK (55,5 mlrd. Eur).
Prireiks kantrybės
„Švedijos viešasis ir privatusis sektorius yra atviras konkurencijai. Bet reikia žinoti, kad dirbant su švedais pirmiausia reikia kantrybės. „Trafikverket“ seminarą Lietuvoje suorganizuoti užtruko metus, skaičiuojant nuo pirmo pokalbio apie tai su šia agentūra. „Kauno tiltai“ pirmą projektą laimėjo po metų intensyvaus darbo, įsteigę įmonę Švedijoje ir nusamdę švedą vadovą. O daugelis įmonių per anksti nuleidžia rankas. Jei pirma sutartis bus pasirašyta po metų intensyvaus darbo – tai jau sėkmė“, – tvirtina p. Masiulionis.
Anot jo, švedams tikrai nereikia intensyviai ieškoti galimų rangovų ar tiekėjų, nes jie patys ateina. Aktyviausios yra Lenkijos, Estijos ir Latvijos įmonės – tai pagrindinės lietuvių konkurentės. Tačiau įmonės, jei jų lūkesčiai neperdėti ir jos pakankamai pasiruošusios, visuomet pasieks savo tikslą įsitvirtinti Švedijoje.
Audrius Masiulionis, komercijos atašė Švedijoje, pataria statybos sektoriaus įmonėms:
