Naujienos

Švedijos tarptautinių santykių institutas 2014 metų lapkričio 17 d. surengė tarptautinių saugumo politikos ekspertų diskusiją “Bendradarbiavimo gynybos srityje dinamika: galimybės ir ribos besikeičiančioje Europoje”, kurios metu pristatytas Švedijos ekspertų grupės tyrimas dėl tarptautinio bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityse. Diskusijoje tarp kitų dalyvavo ir Lietuvos nuolatinis atstovas NATO ambasadorius Kęstutis Jankauskas (Lietuvos ambasada Švedijoje šiuo metu vykdo NATO kontaktinės ambasados funkcijas).

Diskusijos metu Švedijos ekspertų grupės, atlikusios šį tyrimą, vadovas, ambasadorius Tomas Bertelmanas pristatė neseniai Švedijoje paskelbtą tyrimą dėl Švedijos tarptautinio bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityse.  Šį tyrimą užsakė ankstesnioji Švedijos vyriausybė, siekusi išsiaiškinti, kokie yra Švedijos karinio bendradarbiavimo prioritetai, teigiami ir neigiami aspektai šaliai nesant NATO nare, karinio bendradarbiavimo su NATO prioritetai.

Buvęs Švedijos ambasadorius Maskvoje T. Bertelmanas pristatė diskusijos dalyviams Švedijos prioritetus bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityse su Šiaurės ir Baltijos šalimis, NATO ir ES. Tyrimo išvadose rekomenduojama atlikti plačią studiją dėl šalies stojimo į NATO ir pabrėžiama, kad Švedija itin glaudžiai bendradarbiauja su NATO, tačiau neturi saugumo garantijų, kurias suteiktų narystė NATO.

Pagrindinės susitikimo dalyvių  diskusijos temos – Šiaurės šalių, ES, NATO saugumo ir gynybos bendradarbiavimo galimybės, ribos ir perspektyvos.

Diskusijoje dalyvavęs ambasadorius K.Jankauskas pabrėžė, kad per pastaruosius metus Švedija aktyviai vystė bendradarbiavimą su NATO ir tai Aljansas sveikina. Šiame kontekste yra sveikintinas tyrimas dėl Švedijos tarptautinio bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityse. Tai padeda geriau suprasti vienos iš aktyviausių ir labiausiai suderinamų NATO partnerių – Švedijos – prioritetus bendraujant su NATO.  Šis tyrimas taip pat prisideda prie bendrų debatų dėl Švedijos narystės Aljanse perspektyvų, pabrėžiant, kad tai yra politinis pačios Švedijos apsisprendimo reikalas. Žiūrint iš Baltijos valstybių perspektyvos Švedijos ir Suomijos narystė NATO suteiktų galimybes regiono šalims kartu planuoti pajėgumus.

Pasak K. Jankausko, svarbu suprasti, kad NATO irgi nestovi vietoje ir keičiasi. Ypatingai po NATO aukščiausiojo lygio susitikimo rugsėjo pradžioje Velse. Rusijos agresijos Ukrainoje pasekoje NATO aktyviai įgyvendina pasirengimo veiksmų planą. Lygiai taip pat, NATO pasiūlė aktyviausioms šalims partnerėms – tame tarpe ir Švedijai – dar labiau suaktyvinti ryšius su Aljansu. Todėl Lietuva ir kitos NATO narės yra pasiruošusios aktyviai įgyvendinti šiuos sprendimus, kartu su šalimis partnerėmis.

Savo įžvalgas Europos saugumo politikos klausimais taip pat pristatė diskusijoje dalyvavę žymi britų užsienio ir saugumo politikos ekspertė, šiuo metu - Islandijos universiteto profesorė Alyson Bailes ir Lenkijos užsienio ir saugumo politikos analitikas Eugeniuszas Smolaras. Diskusiją vedė Švedijos tarptautinių santykių instituto direktoriaus pavaduotoja Anna Wieslander.

Lietuvos ambasada Švedijoje, vykdydama NATO kontaktinės ambasados funkcijas, 2014 m. spalio 7 d. taip pat surengė atskirą NATO šalių ambasadų atstovų susitikimą su  ambasadoriumi Tomu Bertelmanu, kuris pristatė jo vadovaujamos ekspertų grupės tyrimą dėl Švedijos tarptautinio bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityse.

Lietuvos ambasados, 2013-2014 m. vykdančios NATO kontaktinės ambasados Švedijoje funkcijas, viena pagrindinių užduočių yra informacijos apie Aljansą sklaida, renginių NATO tematika organizavimas ir parama Aljanso šaliai-partnerei Švedijai įgyvendinant įvairius NATO projektus ir programas. Nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos ambasada Švedijoje NATO kontaktinės ambasados funkcijas perduoda Lenkijai.