Naujienos

PRADEDAMA VASARIO 16-OSIOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO DUBLIKATO PAIEŠKA ŠVEDIJOS ARCHYVUOSE

Lietuvos Respublikos ambasada Švedijoje pasirašė sutartį su istoriku Vytautu Petroniu, kuris šiais metais baigė doktorantūros studijos ir apsigynė istorijos mokslų daktaro disertaciją Stokholmo universitete, dėl Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto dublikato bei kitų Lietuvos Respublikos (1918-1940 metų) valstybinių dokumentų paieškos Švedijos archyvuose.

1940 m. pradžioje, iškilus realiam valstybingumo praradimo pavojui, Prezidento Antano Smetonos iniciatyva pradėtas svarstyti Lietuvos diplomatinio korpuso likimas, ambasadų išlaikymas ir svarbiausių valstybinių sutarčių išvežimas saugojimui į užsienį.

Tarpukario Lietuvoje visi valstybiniai dokumentai buvo saugomi Prezidentūros kanceliarijos archyve Kaune. Iš čia 1940 m. buvo paruošta evakuoti vertingiausias sutartis ir kitus teisinius dokumentus. Anot istoriko R. Klimavičiaus, prieš kelerius metus išleidusio knygą ,,Neįminta XX amžiaus Lietuvos istorijos mįslė. Vasario 16-osios akto pėdsakais“, svarbiausių dokumentų originalai (tarp kurių galėjo būti ir 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto dublikatas) buvo atrinkti ir patalpinti į penkias dėžes, kurios turėjo būti pervežtos į JAV per Švediją. Tačiau dėl nepalankiai susiklosčiusių politinių aplinkybių šis siuntinys liko Švedijoje.

Karo metu dokumentų likimu rūpinosi Lietuvos Respublikos pasiuntinys Švedijoje Vytautas Gylys (1886-1959). Po Lietuvos ambasados Stokholme uždarymo bei V. Gylio išvykimo į JAV, dokumentų saugojimas buvo perduotas švedų-lietuvių draugijos pirmininkui, garsiam archeologui, meno istorikui bei restauratoriui Jon Sigurd Curman (1879-1966). R. Klimavičiaus nuomone, būtent Curman’o asmeniniame archyve gali būti likusi dalis minėtosios lietuviškų dokumentų siuntos.

Ambasada su dr. V. Petroniu susitarė, kad jis iki 2008 m. rugsėjo 1 d. peržiūrės Švedijos archyvinius fondus ir sieks surasti svarbius ir vertingus Lietuvos Respublikos dokumentus.