LIETUVOS KULTŪROS RENGINIAI 2007M. RUGPJŪČIO- RUGSĖJO MĖNESIAIS
1. Deimanto Narkeviciaus paroda Stokholme – prestizineje Svedijos siuolaikinio meno galerijoje INDEX
Laikas: Rugpjucio 29 – spalio 21, 2007
Parodos atidarymas rugpjucio 29 d. 17–20 val.
Rugpjucio 29 d. Deimantas Narkevicius lankysis galerijoje Index ir aptars si darba viesame pokalbyje kartu su kuratoriumi Andreas Gedin 18 val..
Vieta: galerija „Index“, adr.: Kungsbro Strand 19, Stokholmas, www.indexfoundation.se
Kelio aprasymas:
metro stotele „T-Centralen“, isejimas į „Centralstationen“ puse, Klarabergsviadukten
autubusu nr. 69, islipti stotelėje „Bolinders plan“ arba
zr. „eniro“ svetaineje: www.eniro.se
Galerijos darbo laikas: II-V, 12-16, VI-VII, 12-17
Rugpjūčio 29 d. – spalio 21 d. Stokholme, vienoje geriausiu Svedijos galeriju Index bus rodomas lietuviu menininko Deimanto Narkeviciaus filmas „Gyvenimo vaidmuo“ (2003). Tai filmas, kuris praplecia ir net meta issuki dokumentikos koncepcijai. Filme persipina trys skirtingos linijos: paties menininko interviu su britu filmu kureju Peter Watkins, kuri laika gyvenusiu Lietuvoje; kita linija – vaizdai is Gruto parko, kuriame ikurdinta daugybe sovietinio laikotarpio skulpturu; trecioji linija – kino entuziasto is Braitono (Brighton), Didziosios Britanijos, sukurtu filmu vaizdai.
„Tai yra tarsi ivairiu elementu derinys, kurie paprastai nesamoningai sujungti filmuose. Pagaliau tai nera tai, ka mes vadiname dokumentika“. Sioje citatoje Peter Watkins remiasi ne tik savo asmenine praktika, bet ir Deimanto Narkeviciaus filmu, kuriame jis yra pagrindinis veikejas.
Sio britu kino rezisieriaus gyvenimo istorija tampa fonu megejiskiems 6-jo desimtmecio kino vaizdams is Braitono ir menininko Mindaugo Lukosaicio realistiniams piesiniams. Tai yra paralelines istorijos, kurios neiliustruoja, o atspindi viena kita, per mus, ziurovus. Mes tampame dalykinio ir melancholisko proceso, kuris implikuoja praeities atkurima, dalimi. „Gyvenimo vaidmuo“ yra tarsi metafilmas. Lietuviu menininkas, filmu kurejas D. Narkevicius, kaip ir P. Watkins pasakoja apie praeiti per dokumentus, isvengdamas primityvaus reportazo spastu.
Filmas “Gyvenimo vaidmuo“ buvo rodytas tokiose meno institucijose kaip Tate Modern Londone, Pompidou Centras Paryziuje, Secession Vienoje ir Akademie der Künste Berlyne.
Peter Watkins geriausiai zinomas kaip zanro, lauzancio fiktyviaja dokumentika, autorius darbe Karo Zaidimai (1965), kuris tais paciais metais buvo apdovanotas Oskaru. Jo pirmasis filmas Uzmirsti Veidai (1960), sukurtas antitarybinio 1956-ju sukilimo Vengrijoje pagrindu, bus parodytas kartu su Narkeviciaus filmu „Gyvenimo vaidmuo“, abu filmus pristatys Andreas Gedin rugsejo 26 d. 18 val.
Taip pat siuo metu Deimanto Narkeviciaus kuriniai yra rodomi Venecijos Bienaleje (Slovenijos paviljone) ir tik karta per desimtmeti vykstancioje prestizineje skulpturos projektu parodoje Miunsteryje.
Del issamesnes informacijos zr. galerijos svetaine: www.indexfoundation.se arba kreiptis i galerija Index, tel.: + 468 50 21 98 38.
Paroda surenge Stokholmo siuolaikinio meno galerija „Index“ ir LR ambasada Svedijoje, o pareme LR kulturos ministerija.
2. Lietuviu poete Daiva Cepauskaite kartu su svedu poetais skaitys savo eiles Stokholmo kulturos rumuose!
Rugpjucio 29 d. 19 val. lietuviu poete Daiva Cepauskaite skaitys savo eiles lietuviskai renginyje „Poeter på plats“, o jos eiles svediskai interpretuos zymus svedu poetai: Marie Lundquist, Fredrik Nyberg, Anna Hallberg, Arne Johnsson, Aase Berg.
Vieta: KULTURHUSET, Sergels Torg, Stockholms Terrassen (Café Panorama – jeigu lis lietus), 5 aukstas.
Iejimas: nemokamas
Kalba: svedu
Daiva Cepauskaite (g. 1967 m. Marijampoleje) – poete, dramaturge. Lietuvos rasytoju sajungos ir Lietuvos teatro sąjungos nare. Kauno medicinos akademijoje igijo gydytojos specialybe, taciau pagal specialybe nedirbo. Taip pat mokesi scenos meno tuometineje Kauno jaunimo muzikineje studijoje. Nuo 1990 m. dirba etatine Kauno jaunimo kamerinio teatro aktore. Siuo metu poete gyvena ir dirba Kaune.
Isleido tris poezijos knygas: „Bevardziai“ (1992), „Suvalgiau viena spanguole“ (1998) ir „Nereikia tikriausiai butina“ (2004), uz pastaraja 2005 m. paskelbta 41-ojo „Poezijos pavasario“ laureate. D. Cepauskaites pjeses vaikams buvo pastatytos Lietuvos teatruose: „Pimpes gimtadienis“ (1990), „Saltoji sirdis“ (pagal V. Haufo pasaka, 1997) ir „Lakstingala“ (pagal H. K. Anderseno pasaka, 1998) – Kauno jaunimo kameriniame teatre; o „Sniego gniuztes paslaptis“ (1999), „Kai krenta zvaigzdes“ (pagal H. K. Anderseno pasaka, 2001) ir „Bulvine pasaka“ (2001) – Kauno leliu teatre.
D. Cepauskaites poezijos yra isversta i anglu, svedu, suomiu, rusu, italu ir kitas kalbas. Jos eiles svediskai galite rasti lietuviu poezijos antologijoje „Möte i gryningen. Litauen diktar: 26 samtida litauiska poeter“ (Tranan, 2005, www.tranan.nu)
Del issamesnes informacijos zr. www.kulturhuset.stockholm.se
Rengini organizavo Stokholmo kulturos rumai (tarptautine rasytoju scena) ir LR ambasada Stokholme, o rengini pareme LR kulturos ministerija.
3. Lietuviu poezija ir dziazas Kristianstado knygu festivalyje!
Rugpjucio 31 – rugsejo 1 d. „Kristianstado knygu festivalyje“ dalyvaus dvi jaunos lietuviu rasytojos: poete, dramaturge, aktore is Kauno Daiva Cepauskaite ir poete, libretu, kino scenariju autore, aktore is Vilniaus Birute Mar (Marcinkeviciute). Abi poetes skaitys eiles rugpjucio 31 d. (16.15 ir 18.15) ir rugsejo 1 d. (12.30 ir 13.00). Literaturine Lietuvos programa Kristianstade papildys dziazo koncertai: grupe „ArTrio“ (vokaliste Andre Pabarciute, perkusininkas Tomas Dobrovolskis ir akordeonistas Raimondas Sviackevicius) koncertuos Kristianstado dailes parodu rumuose rugsejo 1 d. 12.30 ir 18.00 val. Pakviesdami i Kristianstada lietuviu poetes ir dziazo muzikantus festivalio rengejai parode isskirtini demesi Lietuvos kulturai. Kristianstade, Svedijos mieste su giliomis literaturinemis tradicijomis, nuo 1998 m. kasmet rengiamas knygu festivalis „Kristianstads bokfestival“, kuris yra didziausias literaturinis renginys visame Skones regione. 2 dienas ivairiose miesto erdvese non-stop vyks literaturiniai renginiai, muzikos koncertai, kulturinės akcijos. Siemet i festivali atvyksta apie 15 rasytoju, tame tarpe Siaures Ministru Tarybos prestizines literaturines premijos „Nordiska rådets litteraturpris“ laureatė Eva Ström (PDR festivalyje lietuvių publikai pristatyta 2003 m.), svedu prozininkas Thommy Bergholt, Stokholme gimusi, bet gyvenanti Naujojoje Zelandijoje, rasytoja Margit Brew ir kt. Festivalio programoje numatyti susitikimai su rasytojais, literaturiniai pokalbiai, seminarai, poetiniai skaitymai, koncertuos svedu grupes „Dukha och The Absents“, „Elias Orkester“, „Interrobang“, lietuviu dziazo grupe „ArTrio“, vyks projektai „Knygu stalas“, svedu rasytoju vadovaujamos literaturines ekskursijos po Kristianstada, vazinejantis po miesta „Knygu autobusas“, daugybe jaunimui skirtu renginiu: 10-19 m. amziaus vaiku ir jaunimo „Noveliu konkursas“, vaikams ir jaunimui skirti grozines literaturos rasymo kurybines laboratorijos, muzikinis spektaklis vaikams apie garsiojo svedu mokslininko Carl von Linné atradimus geliu karalysteje „Geliu smalizius“, ivyks Demotekos atidarymas miesto bibliotekoje ir kt. renginiai.
Lietuviu poetine-muzikine programa vyks Regioniniame muziejuje, Kristianstado dailes muziejuje.
Adresas: Regionmuseet Kristianstad, Stora Torg, Kristianstad, tel. 044-13 52 45, www.regionmuseet.m.se/mer/konsthall/konsthall.htm
Iejimas i renginius nemokamas.
Issamesne informacija apie festivalio renginiu programa ir dalyvius rasite svetaineje: http://www.kristianstad.se/templates_custom/Page____10399.aspx
Apie Lietuvos programos dalyvius informacija rasite svetainese: www.booksfromlithuania.lt ir http://www.freewebs.com/tomasdob/index.htm
Lietuvos menininku programa Kristianstado knygu festivalyje organizavo Lietuvos Respublikos ambasada Svedijoje, viesoji istaiga „Lietuviskos knygos“, Kristianstado dailes muziejus Kristianstado knygu festivalis. Renginius remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
