Lietuvos istorijos pėdsakais Švedijoje
Lietuviškos stotelės Švedijoje Švediją ir Lietuvą sieja ne tik ta pati krantus skalaujanti Baltijos jūra, bet ir kultūriniai, ekonominiai ryšiai, istorijos sąlyčiai. Tuo įsitikinti galima atradus lietuviškas stoteles Stokholme, Upsaloje, Gotlando saloje, kitose vietovėse. Jos stiprina suvokimą, kad Lietuva išties yra pasaulio dydžio. Švedijoje šiuo metu gyvena daugiau nei 17 tūkst. lietuvių, kuriančių savo likimų istorijas, paženklintas abiejų šalių. Žygimanto Augusto šarvai Vienas įspūdingiausių eksponatų Karališkajame arsenale yra atkeliavęs į Švediją XVI a. iš Abiejų Tautų Respublikos, Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Itin puošnius Kunzo Lochnerio manufaktūroje Niurnberge kurtus šarvus riteriui ir žirgui 1574 m. atsiuntė Švedijos karalienės Kotrynos Jogailaitės sesuo Ona Švedijos karaliui Johanui III kaip Žygimanto Augusto palikimą. Laiške seseriai Ona palinkėjo, kad Johanui III dėvint šiuos šarvus jie taip spindėtų, kad apakintų priešus. Kartu Ona Jogailaitė išreiškė viltį, kad kada nors šiuos šarvus dėvės ir jos sūnėnas, Kotrynos sūnus Zigmantas. Ekspozicijoje – ir daugiau karališkųjų reliktų. Čia galima apžiūrėti vaikiškus Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Vladislovo Vazos šarvus (XVI-XVII a.), šalmą, Žygimanto Augusto paradinius skydus (XVI a.), Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Vazos medžioklinį ragą (XVII a.), Zigmanto Vazos laikų trimito vėliavą (XVII a.), lietuvių ir lenkų modelio arkebuzas (XVII a.), kt. Kur? Karališkasis arsenalas (Livrustkammaren), Slottsbacken 3, Stokholmas Daugiau: https://livrustkammaren.se/en/ Kotrynos Jogailaitės pėdsakais Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto sesuo Kotryna 1569-1583 m. buvo tapusi Švedijos karaliene. Jos likimas nuo vedybų su Švedijos princu ir Suomijos kunigaikščiu Jonu Vaza Valdovų rūmuose Vilniuje iki karūnacijos Upsalos katedroje buvo pažymėtas dramatiškų įvykių: įkalinimo kartu su vyru Gripsholmo pilyje, pirmagimės Izabelės mirties (princesės mauzoliejų galima pamatyti Strangnas katedroje), žengimo į Švedijos karalystės sostą vyrui perėmus valdžią iš brolio Eriko ir tapus karaliumi Johanu III. Kotryna Jogailaitė yra palaidota Upsalos katedroje kartu su savo vyru. Čia galima apžiūrėti jų mauzoliejus, o katedros Lobyne (Skattkammaren) – karalienės karste rastą safyrais ir perlais puoštą karūną, auksinį skeptrą su ametistais, tėvų dovanotą medalioną su brangakmeniais ir raide „C“. Rašytoja Ilona Skujaitė Kotryną Jogailaitę savo romane yra pavadinusi „karo nuotaka“. Pagal romane aprašytas su Kotryna susijusias vietas galima apkeliauti sudarytu maršrutu „Kotrynos Jogailaitės pėdsakais“. Įdomu, kad knygos viršeliui panaudotą Katarinos Jagellonicos vardu Švedijoje žinomos Jogailaičių dinastijos atstovės portreto kopiją galima pamatyti prie Drotningholmo pilies, kurią kadaise mylimai žmonai dedikavo Johanas III, įėjimo. Šiuo metu pilyje reziduoja dabartinė Švedijos karališkoji pora. Kur: Gripsholmo pilis (Gripsholms Slott) Mariefrede; Strangnas katedra (Strängnäs domkyrka); Upsalos katedra (Uppsala domkyrka); Drotningholmo pilis (Drottningholm slott) Daugiau: https://karonuotaka.lt/marsrutas Karo trofėjai Tam tikru istoriniu laikotarpiu, kai vėliavos ir muzikiniai instrumentai buvo esminės kariuomenės komunikacijos priemonės mūšio metu, jie kartu su patrankomis buvo laikomi prestižiniais karo trofėjais. Po susirėmimų visi jie buvo detaliai aprašomi, o sąrašai iškilmingai perskaitomi šalies bažnyčiose. Perimtomis vėliavomis triumfo paraduose mojuodavo namo grįždami kariai. Švedijos Karo istorijos muziejaus kolekcijoje yra apie 4 tūkst. vėliavų bei vimpelų, taip pat muzikos instrumentų, konfiskuotų įvairiuose karuose. Tarp jų – ir trofėjai su Vyčio ženklu, pavyzdžiui, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono kunigaikščio Mykolo Servacijaus Višnioveckio kavalerijos vėliava su auksu bei sidabru išsiuvinėtu Abiejų Tautų Respublikos herbu, perimta 1704 m. Jekabpilyje (Latvija). Taip pat – 1701 m. persikėlimo per Dauguvos upę metu perimtas būgnas su Abiejų Tautų Respublikos herbu. Karo istorijos muziejaus kolekcijose yra ir Augusto II Stipriojo laikų Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės vėliavos (XVII a. pab.-XVIII a. pr.), kunigaikščių Radvilų giminės vėliavos (XVII a. pab.-XVIII a. pr.), kt. Kur?: Karo istorijos muziejus (Armémuseum), Riddargatan 13, Stokholmas Daugiau: https://armemuseum.se/utstallning/krig-och-fred-1500-1800-talet/ Tado Kosciuškos viešnagė Daugmaž toje vietoje, kur dabar stūkso prabangus Stokholmo prekybos centras „NK - Nordiska Kompaniet“, prieš kiek daugiau nei 200 metų buvo viešbutis „Robinota“. Viename iš jo kambarių 1797 m. buvo apsistojęs Tadas Kosciuška (Tadeuszas Kościuszko). Lietuvos ir Lenkijos politikos veikėjas, generolas, JAV nepriklausomybės karo dalyvis, vienas iš 1794 m. sukilimo (Abiejų Tautų Respublikos tautų nacionalinio išsivadavimo) organizatorių Stokholme viešėjo keliaudamas į JAV. Baltarusijos demokratinių jėgų atstovybė Švedijoje T. Kosčiuškos, laikomo penkių tautų laisvės didvyriu bei kovos prieš Rusijos okupaciją lyderiu, gimtadienio proga 2024 m. vasario 4 d. kartu su Lenkijos ir Lietuvos diplomatais susirinko prie teminio plakato, pakabinto minėto viešbučio vietoje. Organizacijos atstovų surinktais duomenimis, Stokholme susitikti su garbingu svečiu XVIII a. pab. troško ministrai, rašytojai, dailininkai, kiti žymūs veikėjai, tačiau T. Kosčiuška skundėsi bloga savijauta ir net atsisakė vizito pas karalių Gustavą IV Adolfą. Pasakojama, kad šalia viešbučio buvo apribotas eismas, kad kanopų ar į akmenis bildančių ratų garsas netrikdytų T. Kosčiuškos ramybės. T. Kosčiuška (1746-1817) save laikė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės piliečiu. Kur: Prie įėjimas į „NK“ nuo Regeringsgatan gatvės pusės, Stokholmas Daugiau: https://www.facebook.com/BelarusInSweden/posts/432700912415233; https://www.nk.se/varuhusen/in-english?selected-store=sth Kur gimė „Pragiedruliai“? „Šitų veikėjų vaizdų duosime antroje knygoje, tiems, kas turėjo kantrybės šią pirmąją paskaityti. Stokholme, 1918 m. vasario 19 d.“. Tokiais žodžiais Juozas Tumas-Vaižgantas baigė knygos „Pragiedruliai“ pirmąją dalį „Gondingos kraštas“. Kunigas, rašytojas, lietuvių tautinio sąjūdžio veikėjas J. Tumas-Vaižgantas į Stokholmą buvo atvykęs dalyvauti Antrojoje lietuvių konferencijoje 1917 m. spalio 18-20 d. Pagal profesoriaus Liudo Mažylio surinktą informaciją LRT laidoje „Šiandien prieš 100 metų“, delegacija, kurią sudarė Jonas Šliūpas, Felicija Bortkevičienė, Juozas Tumas-Vaižgantas, Jurgis Savickis, Martynas Yčas, Jonas Aukštuolis, Ignas Šeinius, Jurgis Alekna, Konstantinas Olšauskas, Juozas Purickis, Jurgis Šaulys ir Stasys Šilingas, susirinko viename žinomiausių Stokholmo viešbučių „Grand hotel“. (Įdomu, kad Pirmoji lietuvių konferencija Stokholme 1915 m. spalio 9-11 d., kurioje dalyvavo tik trys asmenys – M. Yčas, S. Šilingas ir Juozas Gabrys Paršaitis – taip pat vyko tame pačiame viešbutyje). Neutrali Švedija buvo patogi vieta aptarti Lietuvos nepriklausomybės idėjoms. Konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją, kurioje pareiškė, jog laikas atkurti Lietuvos valstybę ir pripažinti jos nepriklausomybę. Lietuvos Tarybą jie pripažino teisėtai išrinkta šalies atstove. Po konferencijos J. Tumas-Vaižgantas į Lietuvą negalėjo grįžti septynis mėnesius. Tą laiką jis išnaudojo kūrybai, parašė ne tik „Pragiedrulių“ pirmą tomą, bet ir knygelę „Tiesiant kelią Lietuvos nepriklausomybei 1916-1917 m.“. Duomenų, kur konkrečiai šiuo laikotarpiu buvo apsistojęs J. Tumas-Vaižgantas, nėra. Kur?: Viešbutis „Grand Hôtel“, Södra Blasieholmshamnen 8, Stokholmas Daugiau: https://grandhotel.se/?gclid=Cj0KCQiA2eKtBhDcARIsAEGTG43voarkhO5n24yjD85Fmb5vN4JZ_ffP7ppOkwfAr62m0HJsUp89uzcaAgHzEALw_wcB Po Lietuvos vėliava Šiuo metu Lietuvos trispalvės nuolat plevėsuoja dviejose Švedijos sostinės vietose: prie įėjimo į Lietuvos Respublikos ambasadą (Grevgatan 5) ir prie ambasadoriaus rezidencijos (Strandvägen 53). Pirmuoju oficialiu Lietuvos diplomatiniu atstovu 1919 m. sausio 12 d. buvo paskirtas Jonas Aukštuolis, o pirmoji Lietuvos diplomatinė atstovybė kartu su diplomatinio atstovo rezidencija įsikūrė adresu Styrmansgatan 15. Atstovybė veikė iki 1921 m. kovo 10 d. Nuo 1923 m. rugsėjo 5 d. laikinuoju reikalų patikėtiniu Švedijai tapo Ignas Jurkūnas-Šeinius, o Lietuvos atstovybė atidaryta Strandvägen 67. Čia ji veikė iki 1927 m. liepos 10 d. 1930-1940 m. LR atstovybė buvo įsikūrusi Narvavägen 30, o LR ambasadoriaus rezidencija – Narvavägen 25. Po Nepriklausomybės atgavimo pirmuoju Lietuvos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Švedijos karalystėje 1992 m. rugsėjo 3 d. buvo paskirtas Romualdas Kolonaitis. Jis dirbo Informacijos biuro patalpose, Sturegatan 29, kol LR Vyriausybė įsigijo patalpas Strandvägen 53. Nuo 1993 m. iki 2001 m. čia veikė Lietuvos ambasada, o nuo 2001 m. ten liko tik ambasadoriaus rezidencija. LR ambasada įsikūrė už kelių šimtų metrų Grevgatan 5. Kur: Grevgatan 5, Stokholmas Daugiau: https://se.mfa.lt/se/lt/ „Kuprelio“ ir „Raudonojo tvano“ autoriaus palikimas Į Stokholmą veda ir žinomo romano „Kuprelis“ autoriaus keliai. Kai 1915 m. Ignas Jurkūnas Šeinius atvyko į Stokholmą, jis jau buvo romano „Kuprelis“ apie kuproto malūnininko Olesio meilės istoriją, lyginamą su M. Shelley „Frankenšteinu“, bei kitų kūrinių (daugiausia eilėraščių bei publicistikos) autorius. Į Švediją jis buvo pasiųstas dirbti Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti įgaliotiniu, organizavusiu paramą tautiečiams, tapo Švedų-lietuvių komiteto įgaliotiniu, vėliau dirbo diplomatinį darbą – buvo paskirtas Lietuvos pasiuntiniu Skandinavijos valstybėms, reziduojančiu Stokholme. Išmokęs švedų kalbos I. Šeinius ėmė rašyti švediškai, bendradarbiavo su didžiausių Švedijos dienraščių „Dagens Nyheter“, „Svenska Dagbladet“ redakcijomis. Pasakojama, kad pats Švedijos karalius nėjo miegoti tris naktis, tol, kol neperskaitė I. Šeiniaus apybraižos apie sovietų okupaciją švedų kalba „Raudonasis tvanas“. 1917 m. I. Šeinius vedė švedę Gertrūdą Sydoff, 1943 m. gavo Švedijos pilietybę. Atlikdamas diplomatinę tarnybą gyveno name adresu Standvägen 67. Po mirties 1959 m. I. Šeinius su Lietuvos trispalve ant krūtinės buvo palaidotas Šiaurinėse miesto kapinėse Norra begravningsplatsen kartu su žmona, sūnumi Irviu ir uošviais (kapavietės Nr. 125, kvadratas 17B). Tose pačiose kapinėse palaidotas ir išradėjas Alfedas Nobelis, rašytojas Augustas Strindbergas, aktorė Ingrid Bergman. Kur: Šiaurinės miesto kapinės (Norra begravningsplatsen), Solna, Stokholmas Daugiau: https://begravning.stockholm/hitta-begravningsplatser-och-kyrkogardar/platser/norra-begravningsplatsen/ Lietuvos partizanų keliais Išlikusioje juodai baltoje nuotraukoje – penki besišypsantys kostiumuotų vyrų veidai elegantiškoje art nouveau aplinkoje. Tai – 1948 m. gegužės mėnesį restorane „Berns“ užfiksuoti Lietuvos partizanų įgaliotiniai Švedijoje su čia gyvenusiais lietuvių rezistentais: Jonas Deksnys-Prapuolenis, Juozas Lukša-Skrajūnas, Valdemaras Briedis-Teofilis, Kazimieras Pyplys-Audronis, Mažytis ir Vladas Žilinskas-Šarūnas. Kaip rašo Laisvės kovų istorijos tyrinėtoja Rita Pauliukaitienė knygoje „Kazimieras Pyplys-Mažytis. Lietuvos partizanų pasiuntinys į Vakarus“, užsitęsus partizanų kovai, Lietuvos laisvės kovotojų vadovybė, ieškodama kontaktų su lietuvių rezistencinėmis organizacijomis Vakaruose, siuntė savo pasiuntinius, kad šie atkreiptų visuomenės dėmesį į okupaciją. Vykti kartu su Juozu Lukša-Skirmantu įsakymą gavo ir Tauro apygardos partizanas Kazimieras Pyplys-Mažytis. Jie nelegaliai prasiveržė į Lenkiją ir slapta keltu „Drottning-Victoria“ atplaukė į Švediją. 1948 m. vasario 6 d. vos išlipę Trelleborgo uoste jie pasidavė švedų policijai ir buvo išsiųsti į pabėgėlių stovyklą Landskronos mieste. Nepavykus partizanų pasiuntinių išskraidinti atgal į Lietuvą, kovo mėnesį jie buvo išleisti į Stokholmą. Čia užmezgė ryšius su Jonu Pajauju, kitais rezistentais. J. Lukšai persikėlus į Prancūziją, K. Pyplys liko Švedijoje, ruošėsi rezistencinei veiklai, pavyzdžiui, mokėsi naudotis slaptaraščiu, dirbti su racija. Per radiją jis kreipėsi į Lietuvos laisvės kovotojus. Švedijoje K. Pyplys artimai bendravo su kalbininko Kazimiero Būgos sūnumi Gintautu Būga, dailininku Pranu Lape. 1949 m. gegužės 1 d. jis grįžo į Lietuvą, informavo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio vadovybę apie Vakaruose atliktas užduotis. K. Pyplys žuvo Dainavos apygardos štabo bunkeryje 1949 m. rugsėjo 23 d. apsupties metu. Po mirties K. Pyplys apdovanotas Laisvės Kovos Kryžiumi, jam suteiktas Laisvės Kovotojo Karžygio vardas. Aktyvus visuomenininkas Alkas Paltarokas identifikuotą istorinio Lietuvos partizanų pasiuntinių į Vakarus susitikimo lokaciją aptiko Liūto Mockūno knygoje „Pavargęs herojus“. Pačiame Stokholmo centre esančiame „Berns“, atidarytame dar 1863 m., veikia ir viešbutis, baras, naktinis klubas. 1944 m. čia buvo atidarytas pirmasis Švedijoje kinų restoranas. Kur: restoranas „Berns“, Berzelii park, Stokholmas Daugiau: https://berns.se/ Laisvės vėjai Gotlando saloje Švedijoje dar gyva karta lietuvių, kurių tėvai ar seneliai emigravo į Skandinaviją po Antrojo Pasaulinio karo, kai SSRS bei, vėliau, Vokietija, aneksavo Lietuvą. Daugelis išeivių pasiekė Švediją po sekinančios kelionės laivu ar valtimi per Baltijos jūrą, o Gotlando salos krantai jiems tapo vartais į naują gyvenimą. Simboliška, kad būtent Gotlando saloje, Katthammarsvike, 1989 m. rugpjūčio 6 d. vykusiame Lietuvos ir išeivijos atstovų susitikime buvo pasirašytas Gotlando komunikatas, paklojęs pamatus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui 1990 m. kovo 11 d. Dokumentą, teigiantį, kad visų pasaulio lietuvių aukščiausiasis ir pagrindinis tikslas yra atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę, pasirašė K. J. Bobelis (Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas), I. Lukoševičienė (Pasaulio lietuvių bendruomenė), Sąjūdžio Seimo tarybos pirmininkas V. Landsbergis, nariai A. Buračas, Č. Kudaba, K. Motieka, J. Paleckis, A. Terleckas. 2015 m. prie pastato, kuriame vyko susitikimas, buvo įrengta memorialinė lenta. Gotlando saloje galima aplankyti ir iškilaus kovotojo už Lietuvos laisvę, buvusio Švedijos lietuvių bendruomenės pirmininko bei architekto Jono Pajaujo sodybą (Alskog Rudvier 323, Ljugarn; GPS 57.33784005972652, 18.664935304665395), kurioje jis gyveno pasitraukęs iš Lietuvos. J. Pajaujis savo darbais aktyviai prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, minėto Gotlando komunikato pasirašymo. Privati sodyba yra pažymėta atminimo ženklu: „Šiame name 1963-2000 m. gyveno žymus lietuvių išeivijos veikėjas, Švedijos lietuvių bendruomenės pirmininkas, Lietuvos rezistencijos 1940-1990 m. dalyvis Jonas Pajaujis (1920-2000)“. Kur: Katthamra dvaras (privatus), Jacob Häggs väg 66, Katthammarsvikas, Gotlandas Daugiau: https://www.katthamra.nu/om-katthamra-gard Balsų už Baltijos šalių ir Ukrainos laisvę aikštė Normalmstorg aikštė Stokholmo centre garsi ne tik joje esančiu pastatu, kuriame 1973 m. vyko banko apiplėšimas, padėjęs pagrindus termino „Stokholmo sindromas“ atsiradimui. Nuo 1990 m. kovo 19 d. iki 1991 m. rugsėjo mėnesio kiekvieną pirmadienį, lygiai 12 val., čia vykdavo mitingai, skirti paremti Baltijos šalims, tuo metu kovojusioms už savo laisvę. Buvusio LR ambasadoriaus Švedijos karalystėje Remigijaus Motuzo knygoje „Lietuvos diplomatinis atstovavimas Švedijoje“ pateikiamais duomenimis, iš viso buvo surengta 80 mitingų, kuriuos inicijavo Švedijos Moderatų partijos sekretorius Gunaras Hökmarkas, Liberalų partijos narys Håkanas Holmbergas ir iš Estijos kilęs rašytojas Peteris Luksepas. Į aikštę susirinkdavo išeiviai iš Baltijos šalių, švedų visuomenės veikėjai, politikai, savo eilėraščius po mitingų skaitydavo Arkadijus Vinokūras. Istorinius Pirmadienio mitingus ženklina Stokholmo savivaldybės įrengta atminimo lentelė aikštėje ir 1994 m. pastatyta Björno Selderio akmens skulptūra „Laisvės šaltinis“ (Frihetens källa). Apsisukus istorijos ratui toje pačioje Normalmstorg aikštėje nuo 2022 m. vasario mėnesio vyksta Pirmadienio mitingai už Ukrainos laisvę ir kovą su Rusija. Kiekviename mitinge aktyviai dalyvauja Lietuvos Respublikos ambasados darbuotojai, kitų Baltijos šalių bendruomenių nariai, švedų visuomenė. Mitingų organizatoriai – Švedijos politikai Gunaras Hökmarkas ir Fredrikas Malmas. Kur? Normalmstorg aikštė, Stokholmas Daugiau: https://www.facebook.com/Mandagsrorelsen Kryžių kalno atspindys Stokholmo etnografijos muziejaus (Etnografiska Museet) parke, į dešinę nuo įėjimo į pasaulio kultūras pristatančio muziejaus, – miniatiūrinė lietuviškojo Kryžių kalno „kopija“. 1991 m. rugsėjo mėn. minint Lietuvai skirtą savaitę čia buvo pastatytas ąžuolinis kryžius ir keturi koplytstulpiai. Jų autoriai – Rimas Zinkevičius, Alius Berdenkovas, Vladas Rakuckis, Vidas Cikana ir Eugenijus Jakubauskas. Užrašas ant lentelės byloja, kad kryžius simbolizuoja Lietuvos kovą už nepriklausomybę. Tai – lietuvių tautos dovana Švedijos žmonėms. Ją priėmė tuometinis Švedijos parlamento pirmininkas Thage G. Peterson. Stokholmo etnografijos muziejus lankytojams primena, kad Lietuvos šiaurėje galima aplankyti keistą kalvą, ant kurios yra ne medžiai, o 100 tūkst. kryžių – Kryžių kalną. Jie čia buvo statomi priešinantis sovietų okupacijai ir bandymams Kryžių kalną išnaikinti. Užsimenama, kad lietuviški kryžiai prie muziejaus stovi laikinai, ieškant jiems tinkamesnės vietos. Kur? Djurgårdsbrunnsvägen 34, Stokholmas Daugiau: https://www.facebook.com/etnografiska/photos/vad-betyder-korsenh%C3%A4r-ser-vi-de-kors-som-finns-placerade-alldeles-utanf%C3%B6r-museet/10153444076369747/?paipv=0&eav=AfbjnTJes6Pj5QPNjY7Fn0gU9Ue8QtvCvENUrzzipAUU8SE9PwS56xHMzV66dqFGGkU&_rdr Vytis Karališkoje Stokholmo pilyje Karališkosios Stokholmo pilies Serafimo ordinų salėje (Serafimeordenssalen) tarp pavaizduotų įvairių šalių herbų yra ir Lietuvos valstybės herbas Vytis. Šalies herbas yra nutapomas ir eksponuojamas nuolatinėje parodoje karališkuose rūmų apartamentuose, kai jos vadovui arba monarchui įteikiamas aukščiausias Švedijos apdovanojimas – Karališkasis Serafimo ordinas. Apdovanotajam asmeniui mirus, herbas perkabinamas Riddarholmen bažnyčioje (Stokholmas). Šis apdovanojimas Lietuvos Respublikos prezidentei Daliai Grybauskaitei buvo įteiktas už dvišalių santykių tarp Lietuvos ir Švedijos plėtrą Švedijos karaliaus Karlo XVI Gustavo ir karalienės Silvijos vizito Lietuvoje metu 2015 m. spalio 7 d. Lietuvos prezidentė Švedijos Karaliui Karlui XVI Gustavui įteikė Vytauto Didžiojo ordiną su aukso grandine, o Karalienei Silvijai – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didįjį kryžių. Kur? Karališkieji rūmai (Kungliga Slottet), Slottsbacken 1, Stokholmas Daugiau: https://www.kungligaslotten.se/english/royal-palaces-and-sites/the-royal-palace/the-royal-apartments.html Šis sąrašas bus nuolat atnaujinamas gavus naujų faktų apie Lietuvos istorijai svarbias vietas Švedijoje. Turinčius aktualios informacijos, prašome susisiekti su LR ambasada Švedijoje amb.se@urm.lt.
Lietuviškos stotelės Švedijoje
Švediją ir Lietuvą sieja ne tik ta pati krantus skalaujanti Baltijos jūra, bet ir kultūriniai, ekonominiai ryšiai, istorijos sąlyčiai. Tuo įsitikinti galima atradus lietuviškas stoteles Stokholme, Upsaloje, Gotlando saloje, kitose vietovėse. Jos stiprina suvokimą, kad Lietuva išties yra pasaulio dydžio. Švedijoje šiuo metu gyvena daugiau nei 17 tūkst. lietuvių, kuriančių savo likimų istorijas, paženklintas abiejų šalių.
- Žygimanto Augusto šarvai
Vienas įspūdingiausių eksponatų Karališkajame arsenale yra atkeliavęs į Švediją XVI a. iš Abiejų Tautų Respublikos, Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Itin puošnius Kunzo Lochnerio manufaktūroje Niurnberge kurtus šarvus riteriui ir žirgui 1574 m. atsiuntė Švedijos karalienės Kotrynos Jogailaitės sesuo Ona Švedijos karaliui Johanui III kaip Žygimanto Augusto palikimą. Laiške seseriai Ona palinkėjo, kad Johanui III dėvint šiuos šarvus jie taip spindėtų, kad apakintų priešus. Kartu Ona Jogailaitė išreiškė viltį, kad kada nors šiuos šarvus dėvės ir jos sūnėnas, Kotrynos sūnus Zigmantas.
Ekspozicijoje – ir daugiau karališkųjų reliktų. Čia galima apžiūrėti vaikiškus Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Vladislovo Vazos šarvus (XVI-XVII a.), šalmą, Žygimanto Augusto paradinius skydus (XVI a.), Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Vazos medžioklinį ragą (XVII a.), Zigmanto Vazos laikų trimito vėliavą (XVII a.), lietuvių ir lenkų modelio arkebuzas (XVII a.), kt.
Kur? Karališkasis arsenalas (Livrustkammaren), Slottsbacken 3, Stokholmas
Daugiau: https://livrustkammaren.se/en/
- Kotrynos Jogailaitės pėdsakais
Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto sesuo Kotryna 1569-1583 m. buvo tapusi Švedijos karaliene. Jos likimas nuo vedybų su Švedijos princu ir Suomijos kunigaikščiu Jonu Vaza Valdovų rūmuose Vilniuje iki karūnacijos Upsalos katedroje buvo pažymėtas dramatiškų įvykių: įkalinimo kartu su vyru Gripsholmo pilyje, pirmagimės Izabelės mirties (princesės mauzoliejų galima pamatyti Strangnas katedroje), žengimo į Švedijos karalystės sostą vyrui perėmus valdžią iš brolio Eriko ir tapus karaliumi Johanu III.
Kotryna Jogailaitė yra palaidota Upsalos katedroje kartu su savo vyru. Čia galima apžiūrėti jų mauzoliejus, o katedros Lobyne (Skattkammaren) – karalienės karste rastą safyrais ir perlais puoštą karūną, auksinį skeptrą su ametistais, tėvų dovanotą medalioną su brangakmeniais ir raide „C“.
Rašytoja Ilona Skujaitė Kotryną Jogailaitę savo romane yra pavadinusi „karo nuotaka“. Pagal romane aprašytas su Kotryna susijusias vietas galima apkeliauti sudarytu maršrutu „Kotrynos Jogailaitės pėdsakais“. Įdomu, kad knygos viršeliui panaudotą Katarinos Jagellonicos vardu Švedijoje žinomos Jogailaičių dinastijos atstovės portreto kopiją galima pamatyti prie Drotningholmo pilies, kurią kadaise mylimai žmonai dedikavo Johanas III, įėjimo. Šiuo metu pilyje reziduoja dabartinė Švedijos karališkoji pora.
Kur: Gripsholmo pilis (Gripsholms Slott) Mariefrede; Strangnas katedra (Strängnäs domkyrka); Upsalos katedra (Uppsala domkyrka); Drotningholmo pilis (Drottningholm slott)
Daugiau: https://karonuotaka.lt/marsrutas
- Karo trofėjai
Tam tikru istoriniu laikotarpiu, kai vėliavos ir muzikiniai instrumentai buvo esminės kariuomenės komunikacijos priemonės mūšio metu, jie kartu su patrankomis buvo laikomi prestižiniais karo trofėjais. Po susirėmimų visi jie buvo detaliai aprašomi, o sąrašai iškilmingai perskaitomi šalies bažnyčiose. Perimtomis vėliavomis triumfo paraduose mojuodavo namo grįždami kariai.
Švedijos Karo istorijos muziejaus kolekcijoje yra apie 4 tūkst. vėliavų bei vimpelų, taip pat muzikos instrumentų, konfiskuotų įvairiuose karuose. Tarp jų – ir trofėjai su Vyčio ženklu, pavyzdžiui, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono kunigaikščio Mykolo Servacijaus Višnioveckio kavalerijos vėliava su auksu bei sidabru išsiuvinėtu Abiejų Tautų Respublikos herbu, perimta 1704 m. Jekabpilyje (Latvija). Taip pat – 1701 m. persikėlimo per Dauguvos upę metu perimtas būgnas su Abiejų Tautų Respublikos herbu.
Karo istorijos muziejaus kolekcijose yra ir Augusto II Stipriojo laikų Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės vėliavos (XVII a. pab.-XVIII a. pr.), kunigaikščių Radvilų giminės vėliavos (XVII a. pab.-XVIII a. pr.), kt.
Kur?: Karo istorijos muziejus (Armémuseum), Riddargatan 13, Stokholmas
Daugiau: https://armemuseum.se/utstallning/krig-och-fred-1500-1800-talet/
- Tado Kosciuškos viešnagė
Daugmaž toje vietoje, kur dabar stūkso prabangus Stokholmo prekybos centras „NK - Nordiska Kompaniet“, prieš kiek daugiau nei 200 metų buvo viešbutis „Robinota“. Viename iš jo kambarių 1797 m. buvo apsistojęs Tadas Kosciuška (Tadeuszas Kościuszko). Lietuvos ir Lenkijos politikos veikėjas, generolas, JAV nepriklausomybės karo dalyvis, vienas iš 1794 m. sukilimo (Abiejų Tautų Respublikos tautų nacionalinio išsivadavimo) organizatorių Stokholme viešėjo keliaudamas į JAV.
Baltarusijos demokratinių jėgų atstovybė Švedijoje T. Kosčiuškos, laikomo penkių tautų laisvės didvyriu bei kovos prieš Rusijos okupaciją lyderiu, gimtadienio proga 2024 m. vasario 4 d. kartu su Lenkijos ir Lietuvos diplomatais susirinko prie teminio plakato, pakabinto minėto viešbučio vietoje. Organizacijos atstovų surinktais duomenimis, Stokholme susitikti su garbingu svečiu XVIII a. pab. troško ministrai, rašytojai, dailininkai, kiti žymūs veikėjai, tačiau T. Kosčiuška skundėsi bloga savijauta ir net atsisakė vizito pas karalių Gustavą IV Adolfą. Pasakojama, kad šalia viešbučio buvo apribotas eismas, kad kanopų ar į akmenis bildančių ratų garsas netrikdytų T. Kosčiuškos ramybės.
T. Kosčiuška (1746-1817) save laikė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės piliečiu.
Kur: Prie įėjimas į „NK“ nuo Regeringsgatan gatvės pusės, Stokholmas
Daugiau: https://www.facebook.com/BelarusInSweden/posts/432700912415233; https://www.nk.se/varuhusen/in-english?selected-store=sth
- Kur gimė „Pragiedruliai“?
„Šitų veikėjų vaizdų duosime antroje knygoje, tiems, kas turėjo kantrybės šią pirmąją paskaityti. Stokholme, 1918 m. vasario 19 d.“. Tokiais žodžiais Juozas Tumas-Vaižgantas baigė knygos „Pragiedruliai“ pirmąją dalį „Gondingos kraštas“.
Kunigas, rašytojas, lietuvių tautinio sąjūdžio veikėjas J. Tumas-Vaižgantas į Stokholmą buvo atvykęs dalyvauti Antrojoje lietuvių konferencijoje 1917 m. spalio 18-20 d. Pagal profesoriaus Liudo Mažylio surinktą informaciją LRT laidoje „Šiandien prieš 100 metų“, delegacija, kurią sudarė Jonas Šliūpas, Felicija Bortkevičienė, Juozas Tumas-Vaižgantas, Jurgis Savickis, Martynas Yčas, Jonas Aukštuolis, Ignas Šeinius, Jurgis Alekna, Konstantinas Olšauskas, Juozas Purickis, Jurgis Šaulys ir Stasys Šilingas, susirinko viename žinomiausių Stokholmo viešbučių „Grand hotel“. (Įdomu, kad Pirmoji lietuvių konferencija Stokholme 1915 m. spalio 9-11 d., kurioje dalyvavo tik trys asmenys – M. Yčas, S. Šilingas ir Juozas Gabrys Paršaitis – taip pat vyko tame pačiame viešbutyje). Neutrali Švedija buvo patogi vieta aptarti Lietuvos nepriklausomybės idėjoms. Konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją, kurioje pareiškė, jog laikas atkurti Lietuvos valstybę ir pripažinti jos nepriklausomybę. Lietuvos Tarybą jie pripažino teisėtai išrinkta šalies atstove.
Po konferencijos J. Tumas-Vaižgantas į Lietuvą negalėjo grįžti septynis mėnesius. Tą laiką jis išnaudojo kūrybai, parašė ne tik „Pragiedrulių“ pirmą tomą, bet ir knygelę „Tiesiant kelią Lietuvos nepriklausomybei 1916-1917 m.“. Duomenų, kur konkrečiai šiuo laikotarpiu buvo apsistojęs J. Tumas-Vaižgantas, nėra.
Kur?: Viešbutis „Grand Hôtel“, Södra Blasieholmshamnen 8, Stokholmas
- Po Lietuvos vėliava
Šiuo metu Lietuvos trispalvės nuolat plevėsuoja dviejose Švedijos sostinės vietose: prie įėjimo į Lietuvos Respublikos ambasadą (Grevgatan 5) ir prie ambasadoriaus rezidencijos (Strandvägen 53).
Pirmuoju oficialiu Lietuvos diplomatiniu atstovu 1919 m. sausio 12 d. buvo paskirtas Jonas Aukštuolis, o pirmoji Lietuvos diplomatinė atstovybė kartu su diplomatinio atstovo rezidencija įsikūrė adresu Styrmansgatan 15. Atstovybė veikė iki 1921 m. kovo 10 d.
Nuo 1923 m. rugsėjo 5 d. laikinuoju reikalų patikėtiniu Švedijai tapo Ignas Jurkūnas-Šeinius, o Lietuvos atstovybė atidaryta Strandvägen 67. Čia ji veikė iki 1927 m. liepos 10 d.
1930-1940 m. LR atstovybė buvo įsikūrusi Narvavägen 30, o LR ambasadoriaus rezidencija – Narvavägen 25.
Po Nepriklausomybės atgavimo pirmuoju Lietuvos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Švedijos karalystėje 1992 m. rugsėjo 3 d. buvo paskirtas Romualdas Kolonaitis. Jis dirbo Informacijos biuro patalpose, Sturegatan 29, kol LR Vyriausybė įsigijo patalpas Strandvägen 53. Nuo 1993 m. iki 2001 m. čia veikė Lietuvos ambasada, o nuo 2001 m. ten liko tik ambasadoriaus rezidencija. LR ambasada įsikūrė už kelių šimtų metrų Grevgatan 5.
Kur: Grevgatan 5, Stokholmas
Daugiau: https://se.mfa.lt/se/lt/
- „Kuprelio“ ir „Raudonojo tvano“ autoriaus palikimas
Į Stokholmą veda ir žinomo romano „Kuprelis“ autoriaus keliai.
Kai 1915 m. Ignas Jurkūnas Šeinius atvyko į Stokholmą, jis jau buvo romano „Kuprelis“ apie kuproto malūnininko Olesio meilės istoriją, lyginamą su M. Shelley „Frankenšteinu“, bei kitų kūrinių (daugiausia eilėraščių bei publicistikos) autorius. Į Švediją jis buvo pasiųstas dirbti Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti įgaliotiniu, organizavusiu paramą tautiečiams, tapo Švedų-lietuvių komiteto įgaliotiniu, vėliau dirbo diplomatinį darbą – buvo paskirtas Lietuvos pasiuntiniu Skandinavijos valstybėms, reziduojančiu Stokholme. Išmokęs švedų kalbos I. Šeinius ėmė rašyti švediškai, bendradarbiavo su didžiausių Švedijos dienraščių „Dagens Nyheter“, „Svenska Dagbladet“ redakcijomis. Pasakojama, kad pats Švedijos karalius nėjo miegoti tris naktis, tol, kol neperskaitė I. Šeiniaus apybraižos apie sovietų okupaciją švedų kalba „Raudonasis tvanas“.
1917 m. I. Šeinius vedė švedę Gertrūdą Sydoff, 1943 m. gavo Švedijos pilietybę. Atlikdamas diplomatinę tarnybą gyveno name adresu Standvägen 67. Po mirties 1959 m. I. Šeinius su Lietuvos trispalve ant krūtinės buvo palaidotas Šiaurinėse miesto kapinėse Norra begravningsplatsen kartu su žmona, sūnumi Irviu ir uošviais (kapavietės Nr. 125, kvadratas 17B). Tose pačiose kapinėse palaidotas ir išradėjas Alfedas Nobelis, rašytojas Augustas Strindbergas, aktorė Ingrid Bergman.
Kur: Šiaurinės miesto kapinės (Norra begravningsplatsen), Solna, Stokholmas
- Lietuvos partizanų keliais
Išlikusioje juodai baltoje nuotraukoje – penki besišypsantys kostiumuotų vyrų veidai elegantiškoje art nouveau aplinkoje. Tai – 1948 m. gegužės mėnesį restorane „Berns“ užfiksuoti Lietuvos partizanų įgaliotiniai Švedijoje su čia gyvenusiais lietuvių rezistentais: Jonas Deksnys-Prapuolenis, Juozas Lukša-Skrajūnas, Valdemaras Briedis-Teofilis, Kazimieras Pyplys-Audronis, Mažytis ir Vladas Žilinskas-Šarūnas.
Kaip rašo Laisvės kovų istorijos tyrinėtoja Rita Pauliukaitienė knygoje „Kazimieras Pyplys-Mažytis. Lietuvos partizanų pasiuntinys į Vakarus“, užsitęsus partizanų kovai, Lietuvos laisvės kovotojų vadovybė, ieškodama kontaktų su lietuvių rezistencinėmis organizacijomis Vakaruose, siuntė savo pasiuntinius, kad šie atkreiptų visuomenės dėmesį į okupaciją. Vykti kartu su Juozu Lukša-Skirmantu įsakymą gavo ir Tauro apygardos partizanas Kazimieras Pyplys-Mažytis. Jie nelegaliai prasiveržė į Lenkiją ir slapta keltu „Drottning-Victoria“ atplaukė į Švediją. 1948 m. vasario 6 d. vos išlipę Trelleborgo uoste jie pasidavė švedų policijai ir buvo išsiųsti į pabėgėlių stovyklą Landskronos mieste. Nepavykus partizanų pasiuntinių išskraidinti atgal į Lietuvą, kovo mėnesį jie buvo išleisti į Stokholmą. Čia užmezgė ryšius su Jonu Pajauju, kitais rezistentais. J. Lukšai persikėlus į Prancūziją, K. Pyplys liko Švedijoje, ruošėsi rezistencinei veiklai, pavyzdžiui, mokėsi naudotis slaptaraščiu, dirbti su racija. Per radiją jis kreipėsi į Lietuvos laisvės kovotojus. Švedijoje K. Pyplys artimai bendravo su kalbininko Kazimiero Būgos sūnumi Gintautu Būga, dailininku Pranu Lape.
1949 m. gegužės 1 d. jis grįžo į Lietuvą, informavo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio vadovybę apie Vakaruose atliktas užduotis. K. Pyplys žuvo Dainavos apygardos štabo bunkeryje 1949 m. rugsėjo 23 d. apsupties metu. Po mirties K. Pyplys apdovanotas Laisvės Kovos Kryžiumi, jam suteiktas Laisvės Kovotojo Karžygio vardas.
Aktyvus visuomenininkas Alkas Paltarokas identifikuotą istorinio Lietuvos partizanų pasiuntinių į Vakarus susitikimo lokaciją aptiko Liūto Mockūno knygoje „Pavargęs herojus“. Pačiame Stokholmo centre esančiame „Berns“, atidarytame dar 1863 m., veikia ir viešbutis, baras, naktinis klubas. 1944 m. čia buvo atidarytas pirmasis Švedijoje kinų restoranas.
Kur: restoranas „Berns“, Berzelii park, Stokholmas
Daugiau: https://berns.se/
- Laisvės vėjai Gotlando saloje
Švedijoje dar gyva karta lietuvių, kurių tėvai ar seneliai emigravo į Skandinaviją po Antrojo Pasaulinio karo, kai SSRS bei, vėliau, Vokietija, aneksavo Lietuvą. Daugelis išeivių pasiekė Švediją po sekinančios kelionės laivu ar valtimi per Baltijos jūrą, o Gotlando salos krantai jiems tapo vartais į naują gyvenimą.
Simboliška, kad būtent Gotlando saloje, Katthammarsvike, 1989 m. rugpjūčio 6 d. vykusiame Lietuvos ir išeivijos atstovų susitikime buvo pasirašytas Gotlando komunikatas, paklojęs pamatus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui 1990 m. kovo 11 d. Dokumentą, teigiantį, kad visų pasaulio lietuvių aukščiausiasis ir pagrindinis tikslas yra atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę, pasirašė K. J. Bobelis (Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas), I. Lukoševičienė (Pasaulio lietuvių bendruomenė), Sąjūdžio Seimo tarybos pirmininkas V. Landsbergis, nariai A. Buračas, Č. Kudaba, K. Motieka, J. Paleckis, A. Terleckas. 2015 m. prie pastato, kuriame vyko susitikimas, buvo įrengta memorialinė lenta.
Gotlando saloje galima aplankyti ir iškilaus kovotojo už Lietuvos laisvę, buvusio Švedijos lietuvių bendruomenės pirmininko bei architekto Jono Pajaujo sodybą (Alskog Rudvier 323, Ljugarn; GPS 57.33784005972652, 18.664935304665395), kurioje jis gyveno pasitraukęs iš Lietuvos. J. Pajaujis savo darbais aktyviai prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, minėto Gotlando komunikato pasirašymo. Privati sodyba yra pažymėta atminimo ženklu: „Šiame name 1963-2000 m. gyveno žymus lietuvių išeivijos veikėjas, Švedijos lietuvių bendruomenės pirmininkas, Lietuvos rezistencijos 1940-1990 m. dalyvis Jonas Pajaujis (1920-2000)“.
Kur: Katthamra dvaras (privatus), Jacob Häggs väg 66, Katthammarsvikas, Gotlandas
Daugiau: https://www.katthamra.nu/om-katthamra-gard
- Balsų už Baltijos šalių ir Ukrainos laisvę aikštė
Normalmstorg aikštė Stokholmo centre garsi ne tik joje esančiu pastatu, kuriame 1973 m. vyko banko apiplėšimas, padėjęs pagrindus termino „Stokholmo sindromas“ atsiradimui. Nuo 1990 m. kovo 19 d. iki 1991 m. rugsėjo mėnesio kiekvieną pirmadienį, lygiai 12 val., čia vykdavo mitingai, skirti paremti Baltijos šalims, tuo metu kovojusioms už savo laisvę. Buvusio LR ambasadoriaus Švedijos karalystėje Remigijaus Motuzo knygoje „Lietuvos diplomatinis atstovavimas Švedijoje“ pateikiamais duomenimis, iš viso buvo surengta 80 mitingų, kuriuos inicijavo Švedijos Moderatų partijos sekretorius Gunaras Hökmarkas, Liberalų partijos narys Håkanas Holmbergas ir iš Estijos kilęs rašytojas Peteris Luksepas. Į aikštę susirinkdavo išeiviai iš Baltijos šalių, švedų visuomenės veikėjai, politikai, savo eilėraščius po mitingų skaitydavo Arkadijus Vinokūras.
Istorinius Pirmadienio mitingus ženklina Stokholmo savivaldybės įrengta atminimo lentelė aikštėje ir 1994 m. pastatyta Björno Selderio akmens skulptūra „Laisvės šaltinis“ (Frihetens källa).
Apsisukus istorijos ratui toje pačioje Normalmstorg aikštėje nuo 2022 m. vasario mėnesio vyksta Pirmadienio mitingai už Ukrainos laisvę ir kovą su Rusija. Kiekviename mitinge aktyviai dalyvauja Lietuvos Respublikos ambasados darbuotojai, kitų Baltijos šalių bendruomenių nariai, švedų visuomenė. Mitingų organizatoriai – Švedijos politikai Gunaras Hökmarkas ir Fredrikas Malmas.
Kur? Normalmstorg aikštė, Stokholmas
Daugiau: https://www.facebook.com/Mandagsrorelsen
- Kryžių kalno atspindys
Stokholmo etnografijos muziejaus (Etnografiska Museet) parke, į dešinę nuo įėjimo į pasaulio kultūras pristatančio muziejaus, – miniatiūrinė lietuviškojo Kryžių kalno „kopija“. 1991 m. rugsėjo mėn. minint Lietuvai skirtą savaitę čia buvo pastatytas ąžuolinis kryžius ir keturi koplytstulpiai. Jų autoriai – Rimas Zinkevičius, Alius Berdenkovas, Vladas Rakuckis, Vidas Cikana ir Eugenijus Jakubauskas. Užrašas ant lentelės byloja, kad kryžius simbolizuoja Lietuvos kovą už nepriklausomybę. Tai – lietuvių tautos dovana Švedijos žmonėms. Ją priėmė tuometinis Švedijos parlamento pirmininkas Thage G. Peterson.
Stokholmo etnografijos muziejus lankytojams primena, kad Lietuvos šiaurėje galima aplankyti keistą kalvą, ant kurios yra ne medžiai, o 100 tūkst. kryžių – Kryžių kalną. Jie čia buvo statomi priešinantis sovietų okupacijai ir bandymams Kryžių kalną išnaikinti. Užsimenama, kad lietuviški kryžiai prie muziejaus stovi laikinai, ieškant jiems tinkamesnės vietos.
Kur? Djurgårdsbrunnsvägen 34, Stokholmas
- Vytis Karališkoje Stokholmo pilyje
Karališkosios Stokholmo pilies Serafimo ordinų salėje (Serafimeordenssalen) tarp pavaizduotų įvairių šalių herbų yra ir Lietuvos valstybės herbas Vytis. Šalies herbas yra nutapomas ir eksponuojamas nuolatinėje parodoje karališkuose rūmų apartamentuose, kai jos vadovui arba monarchui įteikiamas aukščiausias Švedijos apdovanojimas – Karališkasis Serafimo ordinas. Apdovanotajam asmeniui mirus, herbas perkabinamas Riddarholmen bažnyčioje (Stokholmas).
Šis apdovanojimas Lietuvos Respublikos prezidentei Daliai Grybauskaitei buvo įteiktas už dvišalių santykių tarp Lietuvos ir Švedijos plėtrą Švedijos karaliaus Karlo XVI Gustavo ir karalienės Silvijos vizito Lietuvoje metu 2015 m. spalio 7 d. Lietuvos prezidentė Švedijos Karaliui Karlui XVI Gustavui įteikė Vytauto Didžiojo ordiną su aukso grandine, o Karalienei Silvijai – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didįjį kryžių.
Kur? Karališkieji rūmai (Kungliga Slottet), Slottsbacken 1, Stokholmas
Šis sąrašas bus nuolat atnaujinamas gavus naujų faktų apie Lietuvos istorijai svarbias vietas Švedijoje. Turinčius aktualios informacijos, prašome susisiekti su LR ambasada Švedijoje amb.se@urm.lt.
