linas linkevicius.JPG

Užsienio reikalų ministras

Linas Linkevičius

Ministro darbotvarkė cv Twitter

Lietuvos indėlis įgyvendinant ES bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP)

Sukurta 2013.12.05 / Atnaujinta 2018.10.30 10:53

Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. sausio 17 d. nutarimu patvirtintoje Nacionalinio saugumo strategijoje įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos Respublikos nacionalinis saugumas yra NATO ir ES nedalomo saugumo politikos dalis [...]. Vieningos ir solidarios ES stiprinimas yra vienas iš nacionalinės saugumo politikos prioritetų. Lietuva prisideda prie veiksmingos ir pridėtinę vertę turinčios ES užsienio, saugumo ir gynybos politikos kūrimo, remia tarptautine teise ir bendrais ES saugumo interesais pagrįstus solidarius sprendimus dėl trečiųjų šalių politikos, dalyvaudama Europos išorės veiksmų tarnybos veikloje, prisidėdama prie europinių civilinių ir karinių pajėgumų kūrimo, pirmiausia remdama civilinių ES instrumentų stiprinimą, ES atsparumo hibridinėms grėsmėms didinimą bei ES partnerysčių politiką ir indėlį užtikrinant saugumą kaimynystėje ir siekdama užtikrinti glaudų ES ir NATO bendradarbiavimą ir išvengti nereikalingo struktūrų dubliavimo.

Europos saugumo ir gynybos politikos užuomazgos buvo įtvirtintos 1993 metais įsigaliojusioje Mastrichto sutartyje. 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, dešimtmetį sėkmingai įgyvendinama Europos saugumo ir gynybos politika toliau plėtojama kaip Bendroji saugumo ir gynybos politika (BSGP). BSGP nustato ES politinių ir karinių struktūrų, taip pat karinių ir civilinių misijų bei veiksmų užsienyje sistemą. Per daugiau nei dešimtmetį ES, siekdama prisidėti prie tarptautinio saugumo ir taikos palaikymo, konfliktiniuose ir krizių apimtuose   regionuose dislokavo daugiau nei 30 BSGP operacijų ir misijų, iš kurių didelė dalis tebevykdoma ir šiuo metu. 2016 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Tarybai pristatytos Visuotinės Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijos įgyvendinimo planas saugumo ir gynybos srityje numato, bendradarbiaujant su NATO ir kitais tarptautiniais partneriais, spręsti šiuos  ES saugumo ir gynybos uždavinius: apginti Europą,  atsakyti į išorės krizes ir konfliktus, padėti partneriams sustiprinti jų saugumo ir gynybos gebėjimus. Užsienio reikalų taryba 2016 m. lapkričio 14 d.  išvadose dėl ES Visuotinės strategijos saugumo ir gynybos dalies įgyvendinimo plano patvirtino užduočių sąrašą ir  tolimesnius ES veiksmus - karinių ir civilinių pajėgumų vystymo prioritetų peržiūrą; gynybos bendradarbiavimo gilinimą; ES misijų ir operacijų planavimo ir vadovavimo struktūrų pritaikymą; greito reagavimo priemonių geresnį panaudojimą ir reikiamo finansavimo sutelkimą, nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo potencialo panaudojimą ir BSGP partnerysčių vystymą.

Lietuva yra aktyvi Bendrosios saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo dalyvė, tiek plėtodama savo nacionalinius pajėgumus, tiek prisidėdama prie ES nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo, tiek  dalyvaudama ES vykdomose operacijose ir misijose.

Europos Sąjungos karinės operacijos

Lietuvos kariuomenės kariniams vienetams teisę dalyvauti tarptautinėse operacijose suteikia Lietuvos Respublikos Seimas. Atlikti karo tarnybą tarptautinėse institucijose ar mokymo misijose Lietuvos kariai skiriami Krašto apsaugos ministro įsakymu.Šiuo metu Lietuva dalyvauja tokiose ES karinėse operacijose ir misijose: ES karinėje operacijoje EUNAVFOR Med Sophia Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje,  ES karinėje operacijoje EUNAVFOR Atalanta prie Somalio krantų.ES karinėje mokymo misijoje Malyje (EUTM Mali) ir ES karinėje mokymo misijoje Centrinės Afrikos Respublikoje (EUTM RCA).

Informacija apie Lietuvos dalyvavimą tarptautinėse operacijose ir mokymo misijose pateikiama LR Krašto apsaugos ministerijos svetainėje.

Europos Sąjungos civilinės misijos

Šiuo metu Lietuva dalyvauja šiose ES civilinėse misijose, deleguodama civilius ekspertus ir pareigūnus: ES stebėsenos misijoje Sakartvele (Gruzijoje) (EUMM Georgia, vyksta nuo 2008 m.)ir ES paramos Ukrainai misijoje (EUAM Ukraine, vyksta nuo 2014 m.). Be to, lietuviai užėmė arba užima  vadovaujančias pozicijas šiose ES civilinėse misijose: nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. K. Jankauskas vadovavo a ES stebėsenos misijai Sakartvele (Gruzijoje), nuo 2016 m. vasario mėn.  K. Lančinskas vadovauja ES paramos Ukrainai misijai.

ES stebėsenos misijos Sakartvele (Gruzijoje) tikslai yra šie: stabilizavimas: stabilizavimo proceso padėties stebėsena. Misija veikia kaip incidentų sprendimo „karštoji linija“; normalizavimas: konflikto šalių santykių normalizavimo proceso ir poveikio žmonėms stebėsena;  pasitikėjimo stiprinimas: prisidedama prie įtampos mažinimo palaikant ryšius, sudarant palankesnes sąlygas konflikto šalių kontaktams ir bendriems projektams; prisidėjimas  prie Europos politikos formavimo konflikto atžvilgiu.

ES paramos misijos Ukrainoje tikslas – stiprinti ir remti valstybės tarnybų, pavyzdžiui, policijos, kitų teisėsaugos institucijų ir teismų sektoriaus, ypač prokuratūros, reformą. Misija teikia strategines konsultacijas Ukrainos valdžios institucijoms, remdamasi operatyvine veikla, įskaitant mokymą, siekiant sukurti tvarias, atskaitingas ir veiksmingas saugumo tarnybas, kurios stiprintų teisinę valstybę. Pagrindinis šio proceso tikslas – atkurti Ukrainos žmonių pasitikėjimą savo civilinėmis saugumo tarnybomis, kurios buvo apipintos įtarimais korupcija ir neteisėtais veiksmais. Europos Sąjungos patariamoji misija civilinio saugumo sektoriaus reformos srityje Ukrainoje (EUAM Ukraine) yra neginkluota, vykdymo įgaliojimų neturinti civilinė misija, kurios štabas yra Kijeve ir kuri regioniniu mastu vykdo veiklą Lvove, Charkove ir Odesoje.

Nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (PESCO)

Nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (angl. Permanent Structured Cooperation, PESCO) yra ES Lisabonos sutartyje numatytas instrumentas, skirtas gilinti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje toms ES valstybėms narėms, kurių kariniai pajėgumai atitinka aukštesnius kriterijus ir kurios tarpusavyje yra susaistytos didesniais įsipareigojimais.

25 Europos Sąjungos šalys narės 2017 m. gruodžio 11 d. Briuselyje pritarė Lietuvos iniciatyvai stiprinti ES bendradarbiavimą kibernetinės gynybos srityje. Tarp 17-os Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) patvirtintų projektų, kurie prisidės prie didesnio Europos saugumo užtikrinimo, yra ir Lietuvos siūlymas glaudžiau bendradarbiauti karinio tranzito supaprastinimo srityje.

Lietuvos iniciatyva siekiama sukurti ES Kibernetines greito reagavimo komandas, kurias sudarytų projekte dalyvaujančių šalių kibernetinių incidentų tyrimų ir kitų saugumą užtikrinančių institucijų specialistai. Toks žingsnis ES šalių bendradarbiavimą kibernetinėje srityje pakeltų į naują lygmenį, kuomet nebūtų apsiribojama vien nacionalinėmis pajėgomis.

Naujienlaiškio prenumerata