2005 m. veiklos ataskaita (užsienio politika)

Sukurta 2014.01.27

XVI. UŽSIENIO POLITIKA

2005 metais keitėsi Lietuvos tarptautinis statusas. Tapusi Europos Sąjungos ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) nare, Lietuva stengėsi įsitvirtinti šiose organizacijose, taip pat įtvirtinti mūsų šalį kaip regionų bendradarbiavimo centrą.

Lietuva aktyviai dalyvavo svarbiausiųjų tarptautinio ir euroatlantinio bendradarbiavimo organizacijų – Europos Sąjungos ir NATO – veikloje. Didėjo Rytų politikos svarba, daugėjo galimybių ją sieti su europiniais ir transatlantiniais instrumentais.

Narystės Europos Sąjungoje ir NATO patirtis skatino daugiau dėmesio skirti parengiamajai diplomatijai. Aktyviai plėtoti dvišaliai santykiai su Europos Sąjungos ir NATO valstybėmis, ieškota įvairesnių dvišalio ir regioninio bendradarbiavimo formatų, siekiant pristatyti ir apginti Lietuvos interesus ankstyvojoje kolektyvinių sprendimų formavimo stadijoje.

Lietuva ir toliau vykdė aktyvią santykių su visomis Europos Sąjungos valstybėmis politiką: 2005 metais surengta daugiau kaip 40 aukščiausiųjų Lietuvos pareigūnų vizitų į Europos Sąjungos valstybes ir daugiau kaip 20 Europos valstybių pareigūnų atvyko į Lietuvą.

Lietuvos atstovai dalyvavo 2571 Europos Sąjungos Tarybos darbo grupių ir komitetų susitikime ir 1057 Europos Komisijos komitetų ir darbo grupių susitikimuose, kuriuose siekta palankiausių Lietuvai sprendimų.

Siekiant į diskusiją apie Europos Sąjungos ateitį ir Lietuvos vaidmenį šioje organizacijoje įtraukti kuo platesnius visuomenės sluoksnius, buvo rengiami seminarai ir konferencijos, kuriose aptarti valstybės interesų atstovavimo klausimai. Surengti informaciniai seminarai valstybės tarnautojams, privataus sektoriaus darbuotojams, studentams apie įsidarbinimo Europos Sąjungos institucijose galimybes.

Lietuva aktyviai dalyvavo konsultacijose dėl naujosios finansinės perspektyvos (2007–2013 metai) su pirmininkavimą Europos Sąjungoje perėmusia Jungtine Karalyste. Pagal 2005 m. gruodžio 15–16 d. Europos Vadovų Tarybos susitarimą Lietuva 2007–2013 metais turėtų gauti daugiau kaip 30 mlrd. litų paramą.

2005 metais įvyko 73 Europos Sąjungos Tarybos posėdžiai, kuriems parengtos 504 Lietuvos pozicijos. Be to, 2005 metais iš viso parengtos 979 pozicijos COREPER I ir 996 pozicijos COREPER II posėdžiuose svarstomais klausimais. 2005 metais baigtas kurti lietuviškasis Europos Sąjungos reikalų koordinavimo modelis. Priimtos paskutinės Europos Sąjungos reikalų koordinavimą reglamentuojančios teisės aktų pataisos, taip pereita į naują, procedūriškai stabilų Europos Sąjungos reikalų sprendimo Lietuvoje etapą. Kartu toliau tobulinta Lietuvos narystės Europos Sąjungoje informacinė sistema, kuri leidžia efektyviai ir operatyviai koordinuoti Europos Sąjungos reikalus Lietuvoje.

Lietuva 2005 metais aktyviai įsitraukė į NATO komitetų ir darbo grupių veiklą. Užsienio reikalų ministerijos diplomatai dalyvavo 40 NATO komitetų ir darbo grupių susitikimų. 2005 m. balandžio 20–22 d. Vilniuje surengtas neformalus NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas (susitikime taip pat dalyvavo Rusijos Federacijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai, Europos Sąjungos aukštasis įgaliotinis bendrajai užsienio ir saugumo politikai, NATO karinė vadovybė). Šio susitikimo rėmuose vykusiame NATO – Rusijos Tarybos susitikime pasirašytas NATO ir Rusijos Federacijos susitarimas dėl Rusijos Federacijos prisijungimo prie Partnerystės taikos labui Pajėgų statuso susitarimo, o Ukrainai Aljansas pasiūlė bendradarbiauti pagal Intensyvaus dialogo programą.

Siekiant stiprinti Lietuvos santykius su NATO narėmis ir partnerėmis, įvyko 15 dvišalių ir 2 daugiašalės saugumo politikos konsultacijos.

Toliau atvirai kalbėtasi su Lietuvos visuomene apie narystės NATO svarbą, o su NATO narėmis ir partnerėmis surengti 6 seminarai ir apskritieji stalai. Lietuvos ambasada Minske sėkmingai atliko NATO kontaktinės atstovybės funkcijas.

Lietuvos vadovų dar 2004 metais iškelta regiono centro koncepcija labiau išplėtota ir susieta su valstybės ištekliais. 2005 metais Lietuva aktyviai stiprino dvišalius ir regioninius ryšius su Europos valstybėmis. Surengti 47 Lietuvos Respublikos pareigūnų vizitai į Europos valstybes (dvišalio ir regioninio bendradarbiavimo klausimais) ir 27 Europos valstybių pareigūnų vizitai į Lietuvą. Taip pat surengta 13 politinių konsultacijų ir apskritųjų stalų regioninio bendradarbiavimo klausimais.

2005 metais Lietuva toliau glaudžiai bendradarbiavo su Lenkija. Įvairių formatų susitikimuose aptarti bendrieji užsienio politikos klausimai, transporto ir energetikos projektų įgyvendinimas, bendra veikla regione ir kultūrinis bendradarbiavimas.

Toliau aktyviai plėtotas trišalis Baltijos valstybių bendradarbiavimas, atliekama Baltijos Ministrų Tarybos institucijų pertvarka. Surengtas Lietuvos ir Latvijos forumo pirmasis suvažiavimas, kuriame dalyvavo abiejų valstybių prezidentai. Toliau bendradarbiauta su Šiaurės valstybėmis. Lietuva aktyviai veikė Baltijos Jūros Valstybių Taryboje, bendradarbiaujant su Šiaurės Ministrų Taryba ir pagal Europos Sąjungos „Šiaurės matmens“ iniciatyvą (7 susitikimai). Įkurtas Lietuvos – Vokietijos forumas.

Stiprindama transatlantinę partnerystę, Lietuva aktyviai dalyvavo susitikimuose ir konsultacijose 8+1 formatu (Jungtinės Amerikos Valstijos, Baltijos ir Šiaurės valstybės): dalyvavo dviejuose JAV iniciatyvos „Sustiprinta partnerystė Šiaurės Europos regione“ (Enhanced Partnership in Northern Europe, e-PINE) politikos direktorių susitikimuose.

Lietuva rėmė tolesnę Europos Sąjungos valstybių integraciją, atsižvelgdama į nacionalinius Lietuvos interesus, rengėsi veikti Europos Sąjungos Konstitucinėje sutartyje numatytomis sąlygomis. Parengė ir pradėjo įgyvendinti pirmininkavimo Europos Sąjungos koncepciją.

2005 metais pradėta rengtis Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungai 2013–2014 metais. Pagal Užsienio reikalų ministerijos parengtus, Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pristatytus preliminarius pasiūlymus šis procesas išskaidytas į dvi dalis: pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungai pirminį etapą (2006–2009 metai) ir baigiamąjį etapą (2010–2013 metai).

2005 metų pabaigoje parengtas pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungai pirminio etapo (2006–2009 metais) veiksmų planas. Numatyta, kad Lietuvos Respublikos ministerijų, kitų institucijų ir įstaigų atstovai darbo grupėje du kartus per metus turėtų pristatyti ir aptarti informaciją, kaip rengiamasi pirmininkauti Europos Sąjungai.

2005 metų pirmojoje pusėje Sutartį dėl Konstitucijos Europai jau buvo ratifikavusios 13 Europos Sąjungos valstybių narių – Lietuva, Vengrija, Slovėnija, Italija, Ispanija (referendumu), Slovakija, Graikija, Austrija, Vokietija, Latvija, Kipras, Malta ir Liuksemburgas (referendumu). Tačiau po to, kai Prancūzijoje ir Nyderlanduose surengtuose referendumuose šiai sutarčiai nepritaria, jos įsigaliojimas (numatytas 2006 m. lapkričio 1 d.) tapo problemiškas. Šešios valstybės (Danija, Portugalija, Airija, Lenkija, Čekija ir Jungtinė Karalystė) referendumus dėl sutarties ratifikavimo atidėjo neapibrėžtam laikui. Pasirengimo įgyvendinti Konstitucinę sutartį procesas Europos Sąjungos institucijose gerokai sulėtėjo. Kartu atsinaujino diskusija dėl Europos Sąjungos ateities.

Europos Vadovų Taryba 2005 m. birželio 17 d. nutarė tęsti Europos Sąjungos Konstitucijos ratifikavimą nesilaikant 2006 m. lapkričio 1 d. termino, taip pat nutarta pradėti vadinamąjį apmąstymo laikotarpį, kuriuo visose Europos Sąjungos valstybėse vyktų diskusija dėl svarbiausiųjų Europos Sąjungos ateities klausimų. 2005 m. spalio 20 d. neeiliniame Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje surengta diskusija dėl Europos Sąjungos ateities, kurioje kalbėjo Respublikos Prezidentas, Ministras Pirmininkas, užsienio reikalų ministras ir politinių partijų atstovai.

Skatinta stabilumo ir demokratijos plėtra į Rytus – būtina Lietuvos ilgalaikės raidos sėkmės sąlyga. Remta NATO ir Europos Sąjungos atvirų durų politika.

Stiprinant saugumą euroatlantinėje erdvėje, toliau skleista Vilniaus proceso patirtis: 2005 m. vasario 7–10 d. drauge su G.C.Marshallo fondu ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu Vilniuje surengta tarptautinė konferencija „Baltijos ir Pietų Kaukazo valstybės: bendradarbiavimo pavyzdžiai ir reformų strategijos“. Konferencijoje dalyvavo maždaug 100 aukštų Baltijos, Pietų Kaukazo valstybių, JAV, Vokietijos, Turkijos, NATO, Europos Sąjungos, Rusijos atstovų. 2005 metų balandį–rugsėjį Ukrainos užsienio reikalų ministerijos prašymu vyko 5 euroatlantinės integracijos patirčiai perduoti skirti susitikimai.

Lietuva 2005 metais aktyviai dalyvavo formuojant Europos Sąjungos politiką Rytų Europoje ir Vidurio Azijoje, ypač Ukrainoje, Moldovoje, Baltarusijoje ir Pietų Kaukazo valstybėse. Lietuva toliau sėkmingai plėtojo dvišalius ekonominius, politinius ir kultūrinius ryšius su šiomis valstybėmis.

Aktyviomis Lietuvos pastangomis 2005 metais pradėti rengti Europos Sąjungos veiksmų planai, skirti Pietų Kaukazo valstybėms (Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžanas). 2005 metų vasarį–gruodį įgyvendintas ilgalaikės techninės paramos Gruzijai eurointegracijos srityje projektas (vykdytojas – viešoji įstaiga „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“).

Lietuvos atstovai dalyvavo Gruzijos, Ukrainos, Azerbaidžano ir Moldovos (GUAM) susitikime. Lietuva aktyviai dalyvavo teikiant paramą (taip pat humanitarinę) Gruzijai.

2005 metais toliau buvo plėtojami santykiai su Europos Sąjungos kaimyninėmis valstybėmis ir regionais. Itin aktyviai plėtotas Lietuvos ir Ukrainos dvišalis institucinis bendradarbiavimas. Vyko politinės konsultacijos su Baltarusija, Moldova ir Ukraina.

Lietuva aktyviai dalyvavo naujojo formato naujųjų Gruzijos draugų grupės susitikime. Respublikos Prezidentas Gruzijoje su oficialiu vizitu lankėsi 2005 metų lapkritį.

Drauge su Azerbaidžanu 2005 metais įvykdytas Užsienio reikalų ministerijos finansuotas Lietuvos viešojo administravimo instituto projektas valstybės tarnautojų mokymo europinės integracijos klausimais.

Itin svarbus vaidmuo Lietuvai teko pristatant Europos Sąjungos naujosios kaimynystės politiką ir integracinę šalies patirtį: 2005 metų gegužę ir lapkritį surengtos 2 tarptautinės Rytų, Vidurio Europos nevyriausybinių organizacijų atstovų ir intelektualų konferencijos, skirtos Europos Sąjungos ir NATO santykių su Rytų kaimynėmis problemoms aptarti. Šiose konferencijose dalyvavo intelektualai iš Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos, Gruzijos, Armėnijos, Azerbaidžano, Rusijos ir Lenkijos. 2005 metų lapkritį pradėjo veikti Rytų, Vidurio Europos intelektualų forumo internetinis portalas (www.forumvilnius.lt) rusų ir anglų kalbomis.

Lietuva ir toliau dėjo daug pastangų, kad įtrauktų Baltarusiją į regioninį bendradarbiavimą ir Europos integracijos procesus: toliau finansavo 6 Baltarusijos studentų stipendijas, prisidėjo prie Baltarusijos visuomenės ir tarptautinės bendruomenės informavimo apie Baltarusijoje vykstančius politinius procesus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006 m. vasario 22 d. pritarė, kad Lietuvoje veiktų Baltarusijoje uždarytas Europos humanitarinis universitetas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 22 d. nutarimas Nr. 175).

Lietuva 2005 metais aktyviai dalyvavo formuojant Europos Sąjungos politiką Rusijai, toliau plėtojo dvišalius ekonominius, politinius ir kultūrinius ryšius su šia valstybe. Daug dėmesio skirta projektų  Kaliningrado srityje įgyvendinimui, taip pat regiono socialinės ir ekonominės raidos pristatymui Europos Sąjungos institucijose.

Intensyviai plėtotas Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos institucinis dvišalis bendradarbiavimas: Vilniuje surengtas Lietuvos Respublikos regionų ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities ilgalaikio bendradarbiavimo tarybos pirmininkų susitikimas, surengtos Lietuvos ir Rusijos Federacijos delegacijų konsultacijos dėl pasirengimo demarkuoti valstybės sieną. 2005 metų rudenį įvyko dar vienas Lietuvos ir Rusijos tarpvyriausybinės konferencijos posėdis. 2005 m. gegužės 23–28 d. surengtos Lietuvos (Europos) dienos Kaliningrade.

Įgyvendindami specialiąją Kaliningrado tranzito programą, 2005 metais Lietuvos konsuliniai pareigūnai Rusijos Federacijos piliečiams įteikė 218 tūkstančių supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentų ir 4521 supaprastinto tranzito dokumentą.

Svarbią vietą Lietuvos Respublikos užsienio politikoje užėmė dalyvavimas tarptautinėse misijose. Lietuva aktyviai rėmė tarptautinės bendruomenės pastangas atremti terorizmą.

Lietuva 2005 metais dalyvavo tarptautinių krizių valdymo institucijų susitikimuose, taip pat aktyviai bendradarbiavo su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), dalyvavo tarptautinėse misijose ir operacijose. NATO prašymu 2005 metų vasarą pradėta steigti Lietuvos vadovaujama Provincijos atkūrimo grupė (PAG) Afganistano Goro provincijoje. Į Afganistaną 2005 m. liepos 22 d. išsiųsta specialioji misija, kurios tikslas – organizuoti Lietuvos vadovaujamos PAG civilinę veiklą, kuri apima ryšių su regiono politiniais, kariniais ir religiniais lyderiais palaikymą, regioninės ir centrinės valdžios bendradarbiavimo skatinimą, tarpininkavimą vietiniams lyderiams ir bendruomenėms. Paskirta nacionalinė paramos ir projektų Afganistane koordinatorė.

Į ESBO rinkimų stebėjimo misijas Lietuva pasiuntė 17 trumpalaikių stebėtojų.

Plėtodama daugiašalius santykius, Lietuva aktyviai dalyvavo tarptautinių organizacijų renginiuose ir bendradarbiavo su kitomis valstybinėmis institucijomis, organizuojant jų pareigūnų vizitus į tarptautines organizacijas. Susitikimuose buvo pateikiama Lietuvos pozicija, dalyvaujama diskusijose įvairiais tarptautinių organizacijų veiklos klausimais.

Lietuva 2005 metais išrinkta Pasaulio paveldo komiteto pirmininke. 2005 metų spalį Lietuva ketveriems metams išrinkta į UNESCO Vykdomąją tarybą. Lietuvos atstovai sėkmingai pasinaudojo tarptautinių organizacijų programomis, siekdami įgyvendinti ir pristatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės tikslines programas (lyčių lygybės, kovos su AIDS, korupcija, prekyba žmonėmis ir panašiai).

Lietuva 2005 metais stengėsi įsitvirtinti kaip aktyvi žmogaus teisių apsaugos proceso dalyvė. Aktyviai dalyvauta Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų renginiuose, kuriuose pateikta Lietuvos pozicija ir diskutuota įvairiais žmogaus teisių klausimais. Stengtasi ne tik pristatyti Lietuvos pažangą, bet daugiau dėmesio skirti tarptautinėms problemoms. 2005 metais vertinta žmogaus teisių būklė tose pasaulio valstybėse, į kurias rengtasi eksportuoti karinę įrangą. Teiktos išvados išduodant atitinkamas eksporto licencijas. Lietuva skatino kompetentingų institucijų dalyvavimą rengiant Tarptautinę konvenciją asmenų su negalia apsaugai ir jų teisių bei orumo gynimui. Lietuvos atstovai dalyvavo rengiant Europos komisijai prieš rasizmą ir netoleranciją informaciją apie žmogaus teisių būklę Lietuvoje. Bendradarbiauta su nevyriausybinėmis organizacijomis, rengiančiomis žmogaus teisių būklės Lietuvoje ataskaitas.

Narystė Europos Sąjungoje atvėrė naujų galimybių plėtoti Lietuvos eksportą į kitas Europos Sąjungos ir trečiąsias valstybes. Lietuvos prekių eksportas 2005 metais padidėjo 27,1 procento, prekių importas į Lietuvą – 25 procentais. Ši tendencija byloja apie didėjantį Lietuvos ūkio konkurencingumą. Tiesioginės užsienio investicijos 2005 m. spalio 1 d. sudarė 18223,3 mln. litų.

2005 metais aktyviai ginti Lietuvos ekonominiai ir užsienio prekybos interesai Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos prekybos politikos darbo grupėse ir komitetuose. Lietuvos Respublikos interesai buvo nustatomi ir pozicijos formuojamos mezgant aktyvius ir nuolatinius ryšius su Vyriausybės institucijomis ir asocijuotomis verslo struktūromis, taip pat Išorinių ekonominių santykių darbo grupe.

2005 metais nuolat bendradarbiauta su Lietuvoje išrinktais Europos Parlamento nariais visais su tarptautine prekyba susijusiais klausimais – Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Dohos derybų ratas, naujoji Europos Sąjungos bendrųjų preferencijų sistema, prekybos santykiai su Rusija, Ukraina, Kinijos ekspansijos poveikis Europos Sąjungai, kita. Toliau buvo peržiūrimi dvišaliai susitarimai dėl prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo, derinami su aquis.

2005 metais aktyviai teikti Europos Komisijai pasiūlymai dėl Europos Sąjungos bendros pozicijos PPO daugiašalių derybų klausimais Rusijos Federacijai, Ukrainai ir Baltarusijai stojant į PPO – siekta Lietuvos verslui palankių sąlygų minėtųjų valstybių rinkose. Siekta, kad Europos Komisijos derybose su Rusija būtų keliami Kaliningrado ypatingosios ekonominės zonos funkcionavimo, geležinkelių tarifų derinimo ir kiti klausimai.

Lietuvos Respublikos eksporto interesams atstovauta dvišalėse Europos Sąjungos ir trečiųjų valstybių derybose (su Europos Viduržemio jūros regiono valstybėmis, Vakarų Balkanų regiono valstybėmis, Meksika, Kanada, taip pat Persijos įlankos valstybių bendradarbiavimo taryba).

2005 metais apie Lietuvos norą tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) nare kalbėta per OECD valstybių aukščiausiųjų pareigūnų vizitus į Lietuvą ir Lietuvos aukščiausiųjų pareigūnų vizitus į OECD valstybes. Suintensyvintas narystės OECD klausimo svarstymas Europos Sąjungos formatu, siekiant aktyvios Europos Sąjungos valstybių – OECD narių – paramos.

2005 metais daug dėmesio skirta plėtros ir pagalbos politikos nuostatų įgyvendinimui. Europos Sąjungos Vadovų tarybos 2005 m. birželio 16–17 d. išvadose sutarta, kad naujosios Europos Sąjungos valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalinio biudžeto asignavimų skirstymo proceso ribas, iki 2010 metų stengsis, kad oficialios paramos vystymuisi lygis sudarytų iki 0,17 procento bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP).

2005 lapkričio 21–22 d. Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos Vystomojo bendradarbiavimo sesijoje patvirtinti strategiškai svarbūs Europos Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo dokumentai: Europos Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo politikos deklaracija „Europos konsensusas“ ir Europos Sąjungos Tarybos išvados dėl strategijos Afrikai. Patvirtinusi šiuos dokumentus, Europos Sąjunga įsipareigojo efektyviau prisidėti prie tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo ir skurdo mažinimo.

Lietuva 2005 metais aktyviai dalyvavo vykdant dvišalius pagalbos projektus kaimyninėse valstybėse: ilgalaikė techninė pagalba Gruzijai eurointegracijos srityje; Ukrainos valstybės tarnautojų administracinių gebėjimų stiprinimas; Moldovos valstybės tarnautojų administracinių gebėjimų stiprinimas; kova su korupcija Kirgizijoje; nuo Černobylio katastrofos nukentėjusių Baltarusijos vaikų gydomasis-mokomasis vizitas į Lietuvą.

Užtikrinant visuomenės paramą plėtros ir pagalbos politikai, surengta numatyta visuomenės informavimo apie Lietuvos – valstybės donorės vaidmenį kampanija. Buvo transliuojami reklaminiai pranešimai apie Lietuvą – paramos teikėją.

2005 metais Lietuvoje ir užsienyje stengtasi pristatyti valstybės užsienio politiką, formuoti palankią nuomonę apie Lietuvą.

2005 metais daug dėmesio skirta Lietuvos kultūros pristatymui Europos Sąjungos valstybėse. Kartu su Lietuvos institutu surengti 64 Lietuvos kultūrą užsienyje pristatantys renginiai, surengta 15 pasaulio žiniasklaidos atstovų vizitų į Lietuvą.

Artimiausio laikotarpio prioritetai

Siekiant Lietuvai įsitvirtinti ir aktyviai veikti Europos Sąjungoje ir siekiant tęstinių bendrųjų Lietuvos Europos Sąjungoje politikos tikslų, išdėstytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės Europos Sąjungos politikos aktualiausių 2006 metų klausimų sąvade, numatomi šie artimiausio laikotarpio prioritetai:

  1. toliau skatinti visuomenės diskusijas ir formuoti Lietuvos pozicijas dėl Europos Sąjungos ateities, Europos Sąjungos ribų, Europos socialinės ir ekonominės raidos, Europos Sąjungos uždavinių;
  2. siekti efektyvaus nacionalinio ir Europos Sąjungos lygmens Lisabonos strategijos įgyvendinimo programų vykdymo;
  3. pasirengti įgyvendinti Europos Sąjungos naująją finansinę perspektyvą (2007–2013 metai);
  4. siekti Lietuvai palankaus Europos Sąjungos Tarybos sprendimo dėl euro įvedimo;
  5. baigti rengtis prisijungti prie Šengeno erdvės ir pasirengti vertinimo procesui, prasidėsiančiam 2006 metais;
  6. siekti vizų abipusiškumo principo taikymo Europos Sąjungos santykiuose su trečiosiomis valstybėmis;
  7. užtikrinti, kad nebūtų keičiami tranzito tarp Kaliningrado srities ir likusios Rusijos dalies esminiai principai;
  8. siekti aktyvinti veiksmus Europos Sąjungos lygmeniu sprendžiant energijos tiekimo saugumo problemas ir užtikrinant efektyvų bendrosios Europos Sąjungos energetikos sistemos funkcionavimą;
  9. siekti tolesnės transporto tinklo infrastruktūros integracijos į transeuropinius transporto tinklus įgyvendinant Via Baltica ir Rail Baltica projektus;
  10. skatinti Europos Sąjungos ir jos rytinių kaimynių santykių plėtrą;
  11. užtikrinti atstovavimą Lietuvos interesams ir jų gynimą formuojant Europos Sąjungos prekybos politiką;
  12. siekti glaudesnio bendradarbiavimo su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis ir Europos Sąjungos institucijomis, sprendžiant Lietuvai svarbius Europos Sąjungos klausimus;
  13. gerinti sąlygas sėkmingai atstovauti Lietuvos interesams Europos Sąjungos institucijose, stiprinant administracinius gebėjimus;
  14. toliau užtikrinti, kad Europos Sąjungos teisės įgyvendinimo Lietuvoje procesas būtų sklandus ir nuoseklus;
  15. pradėti rengtis Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungai.

Siekiant diplomatinėmis priemonėmis stiprinti saugumą transatlantinėje erdvėje, numatomi šie artimiausio laikotarpio prioritetai:

  1. stiprinti transatlantinį dialogą;
  2. skleisti Vilniaus dešimtuko patirtį, plėtoti NATO atvirų durų politiką;
  3. prisidėti prie tarptautinės bendruomenės pastangų stiprinti taiką ir demokratiją.

Stiprinant Lietuvą kaip regioninio bendradarbiavimo centrą, numatomi šie artimiausio laikotarpio prioritetai:

  1. plėtoti geros kaimynystės ir strateginės partnerystės ryšius;
  2. remti demokratijos plėtrą Rytų erdvėje;
  3. puoselėti regioninio bendradarbiavimo principus;
  4. stiprinti bendradarbiavimą su Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos valstybėmis.

Siekiant diplomatinėmis priemonėmis stiprinti Lietuvos ūkio plėtrą ir konkurencingumą, numatomi šie artimiausio laikotarpio prioritetai:

  1. skatinti eksportą ir investicijas, siekti palankių verslo sąlygų lietuviško kapitalo investicijoms užsienio rinkose;
  2. atstovauti Lietuvos interesams tarptautinėse ir regioninėse organizacijose;
  3. siekti narystės OECD;
  4. apibrėžti Lietuvos Respublikos ekonominius interesus užsienio valstybėse.

Siekiant stiprinti Lietuvos vaidmenį tarptautinėse organizacijose, numatomi šie artimiausio laikotarpio prioritetai:

  1. dalyvauti tarptautinių organizacijų veikloje, siekti formuoti jų sprendimus;
  2. įtvirtinti Lietuvą kaip aktyvią žmogaus teisių apsaugos proceso dalyvę.

Visas Vyriausybės 2005 metų veiklos ataskaitos tekstas

Naujienlaiškio prenumerata